Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje tebėra dažniausia mirties priežastis. Kartu keičiasi ir miokardo infarkto veidas – jis vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems pacientams bei moterims. Miokardo infarkto savaitę kardiologai ragina atidžiau vertinti rizikos veiksnius, žinoti svarbiausius sveikatos rodiklius ir užtikrinti veiksmingesnę prevenciją.
Lietuva vis dar išsiskiria nepalankia statistika
„Statistika, deja, išlieka negailestinga – ŠKL vis dar pagrindinė mirties priežastis, ypač tarp vyrų. Nors po pandemijos stebime nedidelį mirčių nuo išeminės širdies ligos mažėjimą, bendra situacija išlieka liūdna – Lietuva vis dar pirmauja Europoje“, – sako gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.
Prie šios situacijos prisideda mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir ilgalaikis stresas. Ne mažiau svarbios ir ankstyvosios diagnostikos bei prevencijos spragos – rizika ne visada nustatoma laiku, o prevencinės programos ne visuomet įgyvendinamos pakankamai efektyviai.
Svarbu žinoti cholesterolio ir kraujospūdžio rodiklius
ŠKL prevencija prasideda nuo aiškaus savo rizikos įvertinimo. Pasak gydytojos, net ir tada, kai per prevencinę programą nustatoma didelė rizika, pacientai ne visada vartoja paskirtus vaistus.
„Net tuomet, kai žmogus ištiriamas pagal ŠKL prevencijos programą ir jam nustatoma didelė rizika, paskirti vaistai neretai tiesiog nevartojami. Jie skiriami tam, kad būtų stabdomas aterosklerozės progresavimas ir išvengta infarkto ar insulto, bet jei jų nevartojame – visa sistema tampa neveiksminga“, – pažymi gydytoja.
Pacientams svarbu žinoti savo cholesterolio ir kraujospūdžio rodiklius, taip pat gydytojo nustatytus siektinus tikslus. „Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyrui, kuris rūko, turi antsvorio ar negydytą hipertenziją, „blogasis“ MTL cholesterolis neturėtų viršyti 1,8 mmol/l. O jei jau buvo miokardo infarktas ar atlikta širdies kraujagyslių stentavimo procedūra – siektina MTL cholesterolio koncentracija ne didesnė negu 1,4 mmol/l”, – aiškina gydytoja.
Tokie konkretūs rodikliai padeda spręsti, kokio intensyvumo gydymas reikalingas.
Rizika aktuali ne tik vyresniems vyrams
Miokardo infarktas vis dažniau paliečia jaunesnius žmones.
Tarp jaunų pacientų riziką gali didinti kelių veiksnių derinys: rūkymas, sėslus gyvenimo būdas, nevisavertė mityba, metabolinis sindromas ir stresas.
„Taip, gydymas gerėja – žmonės greičiau patenka į specializuotus centrus, atliekamos šiuolaikinės procedūros, dėl to stacionarinis mirtingumas siekia apie 10 proc. Tačiau 90 dienų laikotarpiu po infarkto mirštamumas išlieka 6–12 proc. – tai daug“, – konstatuoja gydytoja.
Infarkto atpažinimą gali apsunkinti ir skirtingi moterų simptomai. „Istoriškai širdies ligos buvo laikomos vyrų problema. Todėl moterų simptomai kartais neatpažįstami laiku – jos pačios linkusios juos ignoruoti, o medikai – ne visada įvertina”, – teigia prof. O. Dobilienė. Moterims infarktas dažniau gali prasidėti dusuliu, pykinimu ar silpnumu, todėl diagnozė kartais nustatoma vėliau.
Gydymas turi tęstis ir po ligoninės
Vien ūminio infarkto gydymo nepakanka. „Paciento gydymas nesibaigia išeinant iš ligoninės. Efektyvi antrinė prevencija apima kelias sritis: cholesterolio mažinimą, kraujospūdžio kontrolę, trombozės rizikos valdymą, gyvenimo būdo korekciją ir nuolatinį stebėjimą”, – tvirtina prof. O. Dobilienė.
Svarbi išlieka ir vaistų prieinamumo problema. „Tai sukuria paradoksalią situaciją – turime veiksmingus vaistus, bet ne visi, kuriems jų tikrai reikia, gali juos gauti. Jei norime realiai mažinti mirtingumą nuo širdies ligų, turime užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų prieinamas visiems pacientams”, – pabrėžia prof. O. Dobilienė.
Ilgalaikių rezultatų galima pasiekti derinant gyvenimo būdo pokyčius, nuoseklų gydymą ir viešosios sveikatos priemones. Aktyvesnės prevencinės programos, lengvesnė prieiga prie veiksmingų vaistų ir aiškus informavimas apie rizikos rodiklius gali padėti sumažinti infarktų skaičių bei mirtingumą.