Moterų širdies sveikatai vis dar skiriama per mažai dėmesio, nors jų riziką gali lemti ne vien rūkymas, padidėjęs cholesterolis ar diabetas. Berlyno Vokietijos širdies centro prie „Charité“ (DHZC) kardiologė Julia Lueg ragina vertinti ir nėštumo komplikacijas, reprodukcinę bei gydymo istoriją.
Riziką didina ir nėštumo komplikacijos
Specialistai pabrėžia, kad kai kurios moters gyvenimo patirtys gali būti susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų tikimybe. Į rizikos veiksnius patenka persileidimai, komplikacijos nėštumo metu ir negyvo kūdikio gimimas.
Persileidimai ar negyvo kūdikio gimimas širdies ir kraujagyslių ligų riziką gali padidinti 20–30 proc.
Reikšmingas gali būti ir kontraceptinių tablečių vartojimas kartu su rūkymu – ši kombinacija infarkto tikimybę kartais padidina net dešimt kartų. Tarp kitų svarbių aplinkybių specialistai mini menopauzę, persirgtą onkologinę ligą, nėščiųjų hipertenziją ir kitas nėštumo komplikacijas. Jei į šiuos veiksnius neatsižvelgiama, širdies ligos gali būti nustatomos per vėlai.
Nėštumo metu galima geriau įvertinti riziką
Nėštumas, pasak kardiologės, yra tinkamas laikas įvertinti moters širdies ir kraujagyslių riziką. Šiuo laikotarpiu pacientės dažniau lankosi pas akušerį-ginekologą ar šeimos gydytoją, todėl galima aptarti galimus pavojus, atlikti reikiamus tyrimus ir prireikus organizuoti tolesnę priežiūrą.
Vis dėlto tokiai ilgalaikei stebėsenai ne visur pakanka infrastruktūros ir tarpdalykinio bendradarbiavimo. Dėl to svarbi informacija apie rizikos veiksnius ne visada tampa sistemingos priežiūros dalimi.
Infarkto požymiai ne visada būna tipiški
Moterų infarktas gali prasidėti ne tik įprastu krūtinės skausmu. Įspėjamaisiais simptomais taip pat gali būti skausmas viršutinėje pilvo dalyje, skausmas nugaroje tarp menčių, staigus dusulys, neįprastas nuovargis ar pykinimas.
Kadangi šie požymiai ne visada būna ryškūs, jų nereikėtų nuvertinti.
Kilus įtarimui dėl infarkto, pagalbos būtina kviesti nedelsiant.
Kaip rūpintis širdies sveikata
Specialistai moterims rekomenduoja:
- atkreipti dėmesį į dusulį ar neįprastai didelį nuovargį net po nedidelio fizinio krūvio;
- reguliariai tikrinti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio rodiklius bei kūno svorį;
- nerūkyti ir būti fiziškai aktyvioms;
- paskirtus vaistus vartoti laiku ir nekeisti jų dozių nepasitarus su gydytoju;
- neatsisakyti rekomenduojamų tyrimų ir konsultacijų skubotai;
- jei įmanoma, į gydytojo vizitus vykti kartu su artimu žmogumi.
Ekspertai pabrėžia, kad moterų širdies sveikatai reikia didesnio budrumo – tiek kasdienėje prevencijoje, tiek sveikatos priežiūros sistemoje. Geresnis specifinių rizikos veiksnių atpažinimas ir aiškios rekomendacijos gali padėti pavojų pastebėti anksčiau.