Paskirtoji aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė teigia, kad sprendžiant automobilių taršos problemą gali būti svarstomi nauji mokesčiai. Vis dėlto, jos vertinimu, bet kokios priemonės turėtų būti parinktos atsakingai, įvertinus jų poveikį gyventojams.
Sprendimus vertins darbo grupė
Aplinkos ministerijoje jau veikia darbo grupė, kuri nagrinės galimus taršos mažinimo būdus ir pateiks savo išvadas. Jos analizė turėtų apimti technines galimybes, administracines sąnaudas ir teisines tokių sprendimų pasekmes, kad vėliau būtų galima parengti pasiūlymus Seimui.
„Problema yra aktuali, automobilių tarša yra viena didžiausių aplinkos taršos formų, kas labiausiai teršia – tie vadinami [senieji automobiliai], kuriuos turi įsigiję turbūt mažas pajamas gaunantys gyventojai, (…) galbūt tokia momentinė mintis – galbūt per automobilių registracijos mokestį galima būtų spręsti šią situaciją“, – pirmadienį Seime per susitikimą su liberalų frakcija sakė I. Andriulaitytė.
Galimi skirtingi mokesčių modeliai
Tarptautinė energetikos agentūra yra siūliusi metinį taršos mokestį arba automobilio registracijos mokesčio korekciją. Tokiu atveju galėtų būti vertinamas išmetamo CO2 kiekis, transporto priemonės svoris ir kiti rodikliai.
CO2 dydžiu grindžiamas tarifas skatintų rinktis mažesnės emisijos automobilius, o svorio kriterijus būtų taikomas didesnėms ir sunkesnėms transporto priemonėms. Koks konkretus modelis galėtų būti pasirinktas, turėtų paaiškėti atlikus darbo grupės analizę.
Akcentuojamas socialinis poveikis
I. Andriulaitytė pabrėžia, kad automobilių taršos klausimas yra ne tik aplinkosaugos, bet ir socialinis. Daugiausia teršiančius senesnius automobilius, pasak jos, gali būti įsigiję mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.
„Žinote, tai yra labai jautrus klausimas, nes visi žinome, kokie automobiliai labiausiai teršia aplinką, tai, matyt, reikės rasti labiausiai neskausmingus sprendimus“, – pridūrė ministrė.
Todėl svarstant galimus mokesčius gali būti vertinamas pereinamojo laikotarpio poreikis, lengvatos mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir atskiros priemonės taksi bei kitų transporto sektoriaus darbuotojams.
Mokesčius galėtų lydėti paskatos
Siekiant sušvelninti galimą ekonominį poveikį, mokesčių priemonės galėtų būti derinamos su skatinimu. Tarp svarstomų pavyzdžių minimos subsidijos elektriniams arba mažesnės emisijos automobiliams įsigyti, naudotų automobilių keitimo programos (angl. scrappage) ir nemokamas viešasis transportas tam tikruose regionuose.
Taip pat būtų svarbu nuspręsti, kam būtų naudojamos surinktos lėšos: kelių infrastruktūrai, viešojo transporto plėtrai ar programoms, skirtoms energetiniam skurdui mažinti.
Tolesni žingsniai
Darbo grupės išvados galėtų tapti pagrindu viešoms konsultacijoms ir tolesniam teisėkūros procesui. Prieš teikiant siūlymus Seimui būtų siekiama aiškiai pristatyti jų tikslus, ekonomines pasekmes ir galimas kompensacijas.
Galutiniai sprendimai priklausys nuo politinių prioritetų ir visuomenės vertinimo. Naujas mokestis, jei toks būtų pasirinktas, turėtų būti teisiškai pagrįstas, proporcingas ir orientuotas į realų aplinkos apsaugos gerinimą, o ne vien į papildomas pajamas.
