Elektriniai paspirtukai miestuose tapo įprasta susisiekimo priemone, tačiau kartu didėja ir su jais susijusių traumų skaičius. Gydytojai traumatologai pastebi, kad į gydymo įstaigas patenka ne tik paspirtukų vairuotojai, bet ir jų kliudyti pėstieji. Traumų spektras svyruoja nuo nubrozdinimų bei patempimų iki sudėtingų galvos ir judamojo aparato sužalojimų.
Traumas patiria ir vairuotojai, ir pėstieji
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja ortopedė-traumatologė Rūta Banytė išskiria dvi pagrindines nukentėjusiųjų grupes – paspirtukų vairuotojus ir pėsčiuosius, kuriuos šie kliudo.
„Pirmuoju atveju didžiąją dalį sužalojimų sudaro galvos traumos – nuo nestiprių sukrėtimų iki rimtų sužeidimų, kartais prireikia net neurochirurgų įsikišimo. Be galvos traumų, dažnai pasitaiko ir viršutinės [kūno] dalies galūnių, rečiau – apatinių galūnių lūžių. Be išties sudėtingų traumų, paspirtukų vairuotojus į gydymo įstaigas dažniausiai atveja patempti raiščiai ar sausgyslės, jų plyšimai ir, žinoma, įvairūs nubrozdinimai, sumušimai“, – aiškina gydytoja.
Pėsčiųjų sužalojimai taip pat dažnai susiję su judamuoju aparatu: pasitaiko sumušimų, odos nubrozdinimų ir kitų traumų. Incidentai ne visada įvyksta dėl susidūrimo su kitu žmogumi. Paspirtuko vairuotojas gali prarasti kontrolę dėl šaligatvyje esančios kliūties, įvažiavimo į gatvę ar duobės.
Kai kurių sužalojimų pasekmės gali būti ilgalaikės
Ne kiekvienas kritimas baigiasi sunkiais padariniais. Pasak R. Banytės, dalį traumų galima greitai išgydyti, tačiau kai kuriais atvejais jų pasekmės žmogų lydi visą gyvenimą.
„Gerai, jei tokie susidūrimai ar griuvimai baigiasi nežymiais sumušimais ar patempimais, kuriuos galima greitai išgydyti ir nelieka didesnių padarinių. Tačiau kai kurios dėl paspirtukų patiriamos traumos gali baigtis itin skaudžiai, o jų pasekmės jaučiamos visą gyvenimą.
Didžiausią grėsmę kelia galvos ir smegenų, taip pat judamojo aparato sužalojimai, dėl kurių žmonės net gali likti neįgalūs. Skaudžiausia, kad su tokiomis traumomis pas gydytojus atvyksta jauni darbingo amžiaus žmonės, kuriems prieš akis visas gyvenimas“, – perspėja gydytoja.
Ilgesniam laikui gali išlikti sąnarių skausmai, sumažėti judrumas, o po galvos traumų gali pasireikšti neurologiniai sutrikimai. Todėl, be skubios pagalbos, kai kuriais atvejais reikalinga reabilitacija, specializuoti tyrimai ar chirurginis gydymas.
Daugeliui traumų galima užkirsti kelią laikantis pagrindinių saugumo principų:
- važiuojant naudoti šalmą;
- kontroliuoti greitį;
- atsižvelgti į infrastruktūros būklę;
- didinti eismo dalyvių informuotumą.
Ką daryti įvykus nelaimei?
Po susidūrimo ar kritimo svarbu išlikti ramiems ir pirmiausia įvertinti nukentėjusio žmogaus būklę. Reikėtų patikrinti, ar jis sąmoningas, ar kvėpuoja ir ar nėra širdies veiklos sutrikimų. Taip pat būtina apžiūrėti, ar nėra galvos odos nubrozdinimų, atvirų žaizdų ar deformuotų galūnių, ir nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Net jei neaptinkama rimtų sužalojimų, vis tiek būtina pasirodyti specialistui, nes tik gydytojas objektyviai įvertins galimas traumas, kurios galbūt nematomos plika akimi, bet gali būti diagnozuojamos atlikus reikiamus tyrimus“, – pataria R. Banytė.
Gydytoja taip pat ragina nelaukti, jei po senesnės traumos išlieka negalavimų. Netinkamai sugiję lūžiai ar pažeisti sąnariai gali sukelti lėtinių problemų, o laiku suteikta pagalba gali pagerinti tolesnę prognozę.