Mintis, kad galima prabusti operacijos metu, daugeliui pacientų kelia nerimą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad šiuolaikinė anesteziologija yra gerokai saugesnė nei anksčiau, o dalinio ar visiško prabudimo operacijos metu tikimybė – labai maža. Riziką padeda mažinti išsamus paciento įvertinimas prieš procedūrą ir nuolatinė gyvybinių funkcijų stebėsena operacinėje.
Šiuolaikinė anestezija – saugesnė ir tikslesnė
Anesteziologė-reanimatologė Gabija Valauskaitė teigia, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius anestezijos, kurią žmonės dažnai vadina narkoze, saugumas ir taikomos priemonės reikšmingai patobulėjo.
„Per pastaruosius kelis dešimtmečius anestezijos, žmonių dažnai vadinamos narkoze, saugumas ir taikomos priemonės žymiai patobulėjo.
Šiuolaikinė anesteziologija grindžiama pažangiomis technologijomis, nuolatiniu paciento stebėjimu visos procedūros ar operacijos metu bei moderniais vaistais.
Šiuolaikiniai anestetikai veikia greičiau ir trumpiau, todėl pacientai po operacijos atsigauna sparčiau ir patiria mažiau šalutinių reiškinių. Sparčiai tobulėjant šiai medicinos sričiai, nepageidaujamų įvykių rizika yra labai maža“, – sako gydytoja.
Iš kur kyla baimė prabusti per operaciją?
Su anestezija susijusį nerimą dažnai sustiprina internete randama informacija, filmų scenos ar kitų žmonių pasakojimai. Tačiau praktikoje nepabudimo arba dalinio pabudimo atvejai yra itin reti. Jie dažniau siejami su paciento bendra sveikatos būkle, sunkiomis širdies ar plaučių ligomis bei sudėtinga operacija, o ne su pačia anestezija.
„Šiuolaikinė anesteziologija yra saugi ir pažangi. Nepabudimo po anestezijos atvejai labai reti ir dažniausiai priklauso ne nuo anestezijos, o nuo paciento būklės ar operacijos sudėtingumo.
Bendrosios anestezijos metu skiriami vaistai palaiko reikiamą miego lygį, o po operacijos nutraukus jų poveikį pacientas prabunda“, – aiškina Gabija Valauskaitė.
Po anestezijos gali pasireikšti nemalonių, tačiau gyvybei nepavojingų reiškinių:
- pykinimas ar vėmimas;
- šaltkrėtis;
- silpnumas;
- gerklės skausmas ar perštėjimas;
- smulkūs lūpų ar liežuvio odos pažeidimai.
Dažniausiai šie simptomai praeina per kelias valandas ar dienas, o jų poveikis mažinamas gydant konkrečius simptomus.
Kokie būna anestezijos tipai?
Anestezijos būdas parenkamas atsižvelgiant į planuojamos procedūros pobūdį ir paciento sveikatos būklę. Bendroji anestezija pacientą visiškai užmigdo, pašalina skausmo pojūtį ir atpalaiduoja raumenis.
„Bendroji anestezija leidžia pacientui visiškai užmigti, nejusti skausmo, atpalaiduoja raumenis.
Šis metodas dažniausiai taikomas krūtinės, kraujagyslių ir širdies chirurgijoje, neurochirurgijoje, pilvo sienos ir ertmės operacijose, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos procedūrose, ortopedinėse bei traumatologinėse operacijose, taip pat kai kurių ginekologinių ir urologinių operacijų metu“, – pasakoja gydytoja.
Regioninė anestezija blokuoja jutimus konkrečioje kūno vietoje ir leidžia išvengti bendrojo narkozės poveikio. Sedacija sukelia lengvą miego būseną, todėl pacientas neretai procedūros neprisimena. Vietinė anestezija dažniausiai pasirenkama atliekant nedideles intervencijas.
Saugumui svarbus ir operacinės komandos darbas. Anesteziologas procedūros metu nuolat stebi kraujospūdį, širdies ritmą bei deguonies prisotinimą ir gali greitai reaguoti į bet kokius paciento būklės pokyčius.
Kaip pasiruošti procedūrai?
Prieš operaciją būtina laikytis gydytojų nurodymų dėl nevalgymo ir skysčių vartojimo. Tai padeda sumažinti aspiracijos ir kitų komplikacijų riziką. Vaistus, kuriuos rekomenduojama išgerti, paprastai galima vartoti su nedideliu kiekiu vandens likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki procedūros. Taip pat svarbu aptarti lėtinių ligų kontrolę ir turėti užrašytus vartojamų vaistų pavadinimus.
„Geriausia visuomet pasikonsultuoti su gydytoju anesteziologu. Jis išsamiai paaiškins, kaip vyks anestezija, ko tikėtis prieš, per ir po operacijos, ir atsakys į visus klausimus.
Toks pokalbis ne tik sumažina nerimą ir padeda pasiruošti psichologiškai, bet, mokslinių tyrimų duomenimis, taip pat mažina galimų komplikacijų riziką“, – pataria medikė.
Pasiruošimui taip pat svarbūs gyvenimo būdo pokyčiai. Prieš planuojamą operaciją rekomenduojama mesti rūkyti, mažinti alkoholio vartojimą, daugiau judėti ir, jei reikia, palaipsniui mažinti svorį.
„Jei pacientas turi žalingų įpročių, rekomenduojama kuo anksčiau nutraukti rūkymą, alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimą, kad organizmas lengviau atsistatytų po operacijos.
Taip pat patariama didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, o turint antsvorio – palaipsniui jį mažinti.
Šie gyvenimo būdo pokyčiai ne tik padeda greičiau ir lengviau atsigauti po anestezijos, bet ir mažina žaizdų infekcijos bei krešulių susidarymo riziką“, – teigia gydytoja G. Valauskaitė.
Taigi prabudimas operacijos metu yra itin retas reiškinys. Jei prieš procedūrą kyla klausimų ar nerimo, individualią riziką ir pasirengimą verta aptarti su gydytoju arba anesteziologu.