Gintano Nausėdos prieš metus išsakyta mintis, kad valdančiosios partijos turi nustatyti aiškias ribas Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“, šiandien įgavo praktinę reikšmę. Partija iš valdančiosios daugumos pasitraukė, Vyriausybė pasikeitė, tačiau pati politinė jėga neišnyko ir išlieka pastebima visuomenės apklausose.
Koalicija su „Nemuno aušra“ nutraukta
2025 metų rugsėjį prezidentas teigė, kad koalicijos partneriai turėtų aiškiai apibrėžti ribas, kurių peržengimas reikštų bendro darbo pabaigą. Pasak G. Nausėdos, iki tol tokios ribos nebuvo nustatytos, todėl kai kuriems politikams buvo „užaugę nemaži sparnai“, o „Nemuno aušros“ politiniai „apetai“ galėjo toliau didėti.
Po maždaug aštuonių mėnesių šis klausimas tapo konkrečiu politiniu sprendimu. 2026 metų birželio 6 dieną Lietuvos socialdemokratų partijos taryba nusprendė nutraukti koaliciją su „Nemuno aušra“. Prezidentas šį žingsnį viešai pasveikino ir pavadino jį ilgai brendusiu.
Tarp sprendimo priežasčių buvo įvardyta R. Žemaitaičio retorika, klausimai dėl partijos finansavimo, nesutarimai koalicijoje ir „aušriečių“ pozicija svarstant valstybei svarbius saugumo klausimus, įskaitant Kapčiamiesčio poligono projektą.
Birželio 18 dieną Lietuvos socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija pasirašė naują koalicijos sutartį. „Nemuno aušra“ į ją nebuvo įtraukta ir liko opozicijoje.
Valdžios pasikeitimai tuo nesibaigė. Liepos 14 dieną prisiekė 21-oji Lietuvos Vyriausybė, kuriai vadovauja socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius. Naująją Seimo daugumą sudaro 75 balsai.
Todėl klausimas, kokias ribas „Nemuno aušrai“ nustatyti koalicijos viduje, šiuo metu nebeaktualus – bendras darbas valdžioje jau nutrauktas.
Partijos laukia ir VRK sprendimo pasekmės
Rugpjūčio 20 dieną partiją pasiekė dar viena reikšminga žinia. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad „Nemuno aušra“ ir jos pirmininkas R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą, susijusį su 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų kampanijų finansavimu.
VRK nustatė neteisėto finansavimo per trečiuosius asmenis atvejų ir juridinių asmenų lėšų naudojimą. Komisijos pirmininkė Lina Petronienė teigė, kad dėl šio sprendimo partijai gali grėsti valstybės dotacijos netekimas. Šį klausimą numatyta svarstyti rudenį.
Dar birželį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitoje byloje buvo pripažinęs, kad VRK pagrįstai nustatė šiurkštų įstatymo pažeidimą dėl „Nemuno aušros“ lėšų panaudojimo automobiliams iš partijos vadovybės narių nuomoti.
G. Nausėda partiją vertina kritiškai
Prezidento dėmesys „Nemuno aušrai“ nesibaigė jai perėjus į opoziciją. Rugsėjo pradžioje G. Nausėda komentavo informaciją, kad dabartinė VRK narė Laura Matjošaitytė prieš 2024 metų Seimo rinkimus galėjo konsultuoti partiją.
Šalies vadovas sakė, kad viešai pasirodžiusios aplinkybės jo nenuteikia pozityviai, tačiau pabrėžė, jog pirmiausia nori išsamiau susipažinti su situacija.
L. Matjošaitytė rugsėjo 3 dieną pareiškė, kad jos ir „Nemuno aušros“ nesiejo sutartiniai santykiai, taip pat kad ji iš partijos nėra gavusi pinigų. Dėl to šios aplinkybės kol kas neturėtų būti vertinamos kaip galutinai nustatytas interesų konfliktas.
Opozicijoje esanti partija išlaiko rinkėjų palaikymą
Nors „Nemuno aušra“ neteko vietos valdžioje, tai jos politiškai nesunaikino. Liepą atliktos visuomenės apklausos rodė, kad R. Žemaitaičio vadovaujama partija tebėra tarp populiariausių politinių jėgų.
Vienoje „Spinter tyrimų“ apklausoje „Nemuno aušrą“ palaikė 8,5 proc. respondentų – pagal šį rezultatą ji pakilo į trečią vietą. Kitame liepą atliktame tyrime už partiją sakė balsuosiantys 11,1 proc. apklaustųjų, todėl pagal šį rodiklį ji paklaidos ribose kilo į antrą vietą.
Taigi prezidento prieš beveik metus iškelta riba galiausiai buvo nubrėžta: „Nemuno aušra“ prarado vietą valdžioje. Vis dėlto partijos palaikymas visuomenėje išliko.
Dėl to aktualus ir platesnis klausimas, kurį G. Nausėda kėlė dar 2025 metais – kaip tradicinėms partijoms reaguoti į visuomenės nepasitenkinimą bei stiprėjančias protesto politines jėgas.