Teigiamas alergijos tyrimo atsakymas ne visada patvirtina klinikinę alerginę ligą. Todėl prieš atsisakant mėgstamų maisto produktų ar keičiant kasdienius įpročius svarbu įvertinti, ar nustatytas įsijautrinimas iš tiesų susijęs su simptomais. Tikslesnė diagnostika gali padėti išvengti nepagrįstų ribojimų, sumažinti nerimą ir išsaugoti geresnę gyvenimo kokybę.
Įsijautrinimas ne visada reiškia alergiją
Alergijos tyrimai gali parodyti, kad organizmas gamina specifinius IgE antikūnus prieš tam tikrą alergeną. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad žmogus patirs klinikinius simptomus. Medicinoje svarbu atskirti įsijautrinimą nuo tikros alerginės ligos.
„Standartiniai tyrimai matuoja IgE antikūnus prieš visą alergeną, tačiau ne visi šaltinyje esantys baltymai sukelia kliniškai reikšmingas reakcijas. Be to, egzistuoja vadinamosios CCD – kryžmiškai reaguojančios angliavandenilinės determinantės, kurios gali lemti klaidingai teigiamus rezultatus. Tai molekulės, aptinkamos augaluose ir vabzdžiuose, prieš kurias organizmas gali gaminti antikūnus, nors jos nesukelia alergijos simptomų”, – aiškina gydytoja.
Tokie klaidingai teigiami atsakymai dažniau pasitaiko tiriant augalinius alergenus arba tuomet, kai nustatomas platus žmogaus įsijautrinimo profilis.
Neskubus sprendimas padeda išvengti nereikalingų ribojimų
Gavę teigiamą testo rezultatą, pacientai neretai iš karto pakeičia mitybą, pradeda vengti tam tikrų produktų ar renkasi brangesnius specialios paskirties gaminius. Tačiau tokie sprendimai ne visada būna pagrįsti realiomis organizmo reakcijomis.
„Nereikalingas maisto produktų vengimas gali turėti įtakos visavertei mitybai, ypač vaikams. Be to, tai sukelia psichologinį diskomfortą. Yra specialūs dietiniai produktai gali kainuoti brangiau, o pacientai dažnai ilgai ieško atsakymų, lankydamiesi pas skirtingus specialistus ir kartodami tyrimus”, – pastebi gydytoja.
Ilgai taikomi apribojimai, kai nėra aiškaus klinikinio pagrindo, gali lemti mitybos trūkumus, vaikų augimo sutrikimus ir papildomą finansinę bei emocinę naštą šeimai.
Molekuliniai tyrimai padeda tiksliau įvertinti riziką
Vienas iš būdų patikslinti diagnozę – molekulinė, arba komponentinė, alergijų diagnostika.
Ji leidžia nustatyti, prieš kurią konkrečią alergeno dalį organizmas gamina antikūnus, ir geriau įvertinti galimą reakciją.
„Molekulinė diagnostika leidžia nustatyti, kuriam konkrečiam baltymui pacientas yra įsijautrinęs. Tai svarbu, nes skirtingi baltymai turi skirtingas savybes – vieni yra atsparūs karščiui ir gali sukelti sunkias reakcijas, kiti kaitinant praranda alergeniškumą. Žinant tikslų įsijautrinimo profilį, galima pateikti daug tikslesnes rekomendacijas pacientui”, – teigia A.Blažienė.
Šie tyrimai taip pat padeda atskirti tikrą alergiją nuo kryžminio reagavimo ir įvertinti, ar kryžmiškai reaguojantys produktai gali būti saugūs po terminio apdorojimo.
Ką verta daryti gavus teigiamą atsakymą?
Prieš išbraukiant produktus iš raciono, pacientams rekomenduojama:
- aptarti tyrimo rezultatus su alergologu;
- įvertinti, ar kasdieniame gyvenime produktas iš tiesų sukelia simptomus;
- prireikus apsvarstyti papildomus iššūkio testus arba molekulinius tyrimus;
- jei reikia, suplanuoti tolesnį stebėjimą.
„Tiksli diagnostika yra investicija į paciento gyvenimo kokybę. Ji leidžia išvengti nereikalingų apribojimų, sumažinti nerimą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl mitybos bei tolesnio gydymo”, – sako A.Blažienė.
Todėl vien teigiamas alergijos tyrimo rezultatas neturėtų tapti priežastimi nedelsiant atsisakyti mėgstamų produktų. Sprendimus dėl mitybos ir gydymo svarbu grįsti simptomų vertinimu bei tikslesne specialisto atliekama diagnostika.