Netekties akivaizdoje artimieji dažnai susitelkia į praktinius laidotuvių organizavimo klausimus, tačiau vėliau labiausiai apgailestauja dėl kito dalyko – per trumpo atsisveikinimo. Klaipėdos laidojimo namų „Amžiaus vartai“ vadovas Vl. Volovnik sako, kad skubėjimas gali neleisti tinkamai išgyventi netekties ir pabūti kartu su velioniu.
Trijų parų tradicija turėjo svarbią prasmę
Pasak V. Volovnik, šiandien vis rečiau laikomasi trijų parų atsisveikinimo tradicijos. Jo teigimu, toks laikas buvo reikalingas ne tik mirusiajam pagerbti, bet ir artimiesiems – kad jie galėtų palaipsniui priimti netektį, susidėlioti emocijas bei išreikšti pagarbą.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, įvairūs organizaciniai klausimai ir noras kuo greičiau užbaigti formalumus neretai sutrumpina atsisveikinimą. Dėl to gedėjimo procesas gali likti neužbaigtas, o artimieji vėliau ima gailėtis, kad skyrė per mažai laiko pabūti kartu.
Per tris dešimtmečius pasikeitė ir paslaugos, ir požiūris
V. Volovnik prisimena, kad pradėjus veiklą Klaipėdoje dar nebuvo privačių laidojimo paslaugas teikiančių įmonių. „Kai pradėjome šią veiklą, Klaipėdoje dar nebuvo privačių laidojimo paslaugas teikiančių įmonių. Artimieji laidotuves dažniausiai organizuodavo savo jėgomis“, – prisimena jis.
Anksčiau atsisveikinimai vykdavo namuose ar kitose netradicinėse erdvėse, o paslaugų pasirinkimas buvo gerokai mažesnis. Per tris dešimtmečius išaugo profesionalių paslaugų įvairovė, tačiau kartu, pasak vadovo, atsirado ir daugiau skubėjimo organizuojant laidotuves.
Išankstiniai pokalbiai gali sumažinti įtampą
Laidojimo namų vadovas ragina nebijoti iš anksto kalbėtis apie paskutinius norus. Anksčiau vyresni žmonės šiam gyvenimo etapui dažnai ruošdavosi atsakingiau: aptardavo savo pageidavimus, pasirūpindavo apranga ir net palikdavo konkrečius nurodymus dėl laidotuvių.
„Atviri pokalbiai gali padėti artimiesiems išvengti papildomos įtampos ir suteikti daugiau ramybės sunkiu metu.
Anksčiau vyresnio amžiaus žmonės šiam gyvenimo etapui ruošdavosi atsakingai – iš anksto aptardavo savo paskutinius norus, pasirūpindavo apranga ar net palikdavo konkrečius pageidavimus dėl laidotuvių organizavimo“, – pasakoja V. Volovnik.
Išankstinės laidotuvių organizavimo sutartys taip pat suteikia daugiau aiškumo. Jos gali sumažinti artimiesiems tenkančią sprendimų naštą, padėti išvengti nesutarimų ir apsaugoti nuo netikėtų finansinių klausimų.
Kalbėti apie mirtį nėra lengva, bet tai gali padėti
Daugeliui žmonių pokalbiai apie mirtį kelia nejaukumą, todėl pasiruošimas ir pageidavimų aptarimas dažnai atidedami. Vis dėlto, V. Volovnik teigimu, atviras kalbėjimas sumažina įtampą ir leidžia geriau gerbti žmogaus valią.
Žinodami, kokios buvo velionio nuostatos, artimieji patiria mažiau abejonių. Todėl išankstinis planavimas yra ne vien praktinis sprendimas – jis gali tapti ir emocine pagalba šeimai sunkiu metu.
Laiko atsisveikinti vėliau susigrąžinti neįmanoma
Kasdien susidurdamas su netektimi, skausmu ir pažeidžiamais žmonėmis V. Volovnik svarbiausiais savo darbo principais įvardija empatiją, žmogiškumą ir pagarbą.
„Manau, svarbiausia šiame darbe išlaikyti nuoširdų norą padėti žmonėms. Būtent žmogiškumas, empatija ir pagarba žmogui leidžia neprarasti jautrumo net ir kasdien susiduriant su netektimi, skausmu ir labai pažeidžiamais žmonėmis“, – sako jis.
Vadovas pabrėžia, kad atsisveikinant svarbiausia ne vien ceremonijos detalės, o žmogui skirtas laikas, pagarba jo gyvenimui ir artimųjų buvimas kartu. „Svarbiausia, skirtas laikas žmogui, pagarba jo gyvenimui ir nuoširdus artimųjų buvimas kartu paskutinėje kelionėje. Atsisveikinant patariu neskubėti. To laiko sugrąžinti nebebus įmanoma“, – teigia V. Volovnik.
Artimiesiems jis pataria atsisveikinimui skirti kelias valandas ar dienas, leisti sau prisiminti velionį ir apie jį kalbėti, apsvarstyti išankstinį laidotuvių planavimą, o prireikus – kreiptis profesionalios pagalbos gedėjimo metu.
Natūtalu. Papildoma diena laidojimo namuose – papildomi pinigai.