Kasdienis vaikščiojimas naudingas ne tik kūnui – jis gali paveikti ir mūsų psichinę savijautą. Tačiau reikšmės turi ne vien pats judėjimas, bet ir aplinka. Miesto gatvėse smegenys susiduria su triukšmu, automobiliais, reklamomis bei nuolat kintančiais vaizdais, o miške dėmesį pasitinka ramesni garsai ir natūralūs vaizdiniai.
Vaikščiojimas mieste reikalauja nuolatinio budrumo
Judėdami mieste turime stebėti praeivius, transportą, šviesoforus ir įvairius aplinkos pokyčius. Reklamos, garsai, šviesos bei kiti dirgikliai verčia smegenis greitai apdoroti informaciją, priimti sprendimus ir nuolat keisti dėmesio kryptį.
Psichologai tokią ilgiau trunkančią būseną dažnai sieja su dėmesio nuovargiu. Nuolatinė įtampa gali prastinti gebėjimą susikaupti ir didinti bendrą nuovargį. Vis dėlto miesto aplinka turi ir kitą pusę: joje vaikščiojantys žmonės treniruoja kognityvinius gebėjimus, nes turi greitai reaguoti ir lanksčiai paskirstyti dėmesį.
Vienas eksperimentas parodė, kad reguliariai miesto aplinkoje judantys žmonės geriau atlieka užduotis, kurioms reikalingas dėmesio lankstumas ir greita reakcija. Kita vertus, ilgalaikis tokio intensyvaus dirgiklių srauto poveikis gali prisidėti prie streso ir išsekimo. Todėl po aktyvesnio vaikščiojimo mieste smegenims svarbu suteikti laiko atsikvėpti.
Miško aplinka padeda sulėtėti
Gamtoje dirgiklių paprastai mažiau. Lapų šlamėjimas, paukščių balsai ir natūralūs vaizdai dėmesį nukreipia švelniau, todėl smegenys gali pereiti iš įtempto susitelkimo į ramesnį režimą.
Tyrimai rodo, kad pasivaikščiojimas gamtoje gali mažinti kortizolio, vadinamojo streso hormono, koncentraciją kraujyje, gerinti širdies ritmą ir kraujospūdį, o kai kuriais atvejais – ir atminties rodiklius.
Miško aplinkoje taip pat gausu fraktalinių raštų – pasikartojančių formų medžiuose, šakose ar upeliuose. Mokslininkų pastebėjimais, smegenys į tokius raštus reaguoja raminamai. Todėl gamta suteikia ne tik galimybę pabūti gryname ore, bet ir vizualiai atgaivina, o tai gali padėti kūrybiškumui bei problemų sprendimui.
„Toyota Ėjimas“ kviečia atrasti abu vaikščiojimo ritmus
„Ėjimas yra daugiau nei tik judėjimas. Kiekvienas pasivaikščiojimas keičia mus iš vidaus: stiprina kūną, atpalaiduoja protą ir net leidžia pasaulį pamatyti naujai.
Mieste ėjimas lavina budrumą ir gebėjimą priimti sprendimus, o gamtoje – nuramina, įžemina ir padeda atsipalaiduoti.
Tai paprastas, bet galingas būdas kasdien patirti mažą transformaciją. Kasmet dėliodami „Toyota Ėjimo“ maršrutus stengiamės apjungti šiuos du polius, nes turime unikalią galimybę pačiame mieste mėgautis abiem. Juk ne šiaip sau Vilnius šiemet tituluojamas „Europos žaliąja sostine“, – dalinasi „Toyota Ėjimo“ organizatoriai.
Jau rugsėjo 28 d. „Toyota Ėjimo“ organizatoriai kviečia judėti savo tempu: kiekvienas gali rinktis iš trijų skirtingų ilgių trasų: 5, 10 ar 25 km. Tai puiki galimybė aktyvuoti savo smegenis ir atrasti Vilnių tiek miesto gatvėse, tiek parkuose, visiškai nemokamai. Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.”
Kaip suderinti skirtingą aplinką?
Praktiškai galima derinti trumpus, intensyvesnius pasivaikščiojimus mieste su ramesniais žygiais gamtoje. Jei po vaikščiojimo miesto aplinkoje jaučiamas dėmesio nuovargis, verta skirti 10–20 minučių meditacijai arba ramiai pertraukai parke.
Reguliarus balansas tarp dinamiškos miesto aplinkos ir raminančių gamtos erdvių gali būti naudingas smegenų sveikatai bei bendrai savijautai.