Plaučių vėžys tebėra viena daugiausia mirčių sukeliančių onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje. Penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 10 proc., o 2016 metais Lietuvoje nuo šios ligos mirė 1293 žmonės. Specialistai pabrėžia, kad ligos atsiradimą gali lemti genetika, aplinka ir gyvenimo būdas. Iš šių veiksnių žmogus labiausiai gali kontroliuoti būtent savo kasdienius įpročius.
Rūkymas išlieka svarbiausia grėsme
Nacionalinio vėžio instituto epidemiologijos specialistai prie pagrindinių plaučių vėžio rizikos veiksnių priskiria rūkymą, profesinę aplinką, oro taršą, nevisavertę mitybą ir genetinį polinkį.
Vis dėlto didžiausia reikšmė tenka tabako vartojimui – daugiau kaip 80 proc. plaučių vėžio atvejų siejama su rūkymu. „Įrodyta, kad rūkantys asmenys plaučių vėžiu serga iki 20 kartų dažniau lyginant su niekada nerūkiusiais. Net ir retkarčiais tuo piktnaudžiaujančių tikimybė susirgti yra didesnė. Na, o kuo ilgiau asmuo rūko ir kuo daugiau cigarečių per dieną surūko – tuo ligos rizika didėja“, – konstatuoja dr. R. Everatt.
Oro tarša ir profesiniai pavojai
Apie 15 proc. plaučių vėžio atvejų siejami su oro tarša. Pagrindiniai jos šaltiniai – transportas, šilumos ir energetikos sektoriai bei kitos pramonės įmonės. Tyrimai rodo, kad gyvenant padidėjusio užterštumo teritorijose kartu didėja ir rizika susirgti plaučių vėžiu.
Dar apie 10 proc. ligos atvejų siejama su profesiniais veiksniais. Kai kurių pramonės sričių ir profesijų darbuotojai susiduria su asbestu, dervomis, suodžiais, siliciu, chromu, nikeliu bei kitomis medžiagomis, galinčiomis didinti ligos riziką. Ją taip pat gali padidinti ilgalaikis ir intensyvus dyzelinių variklių išmetamųjų dujų poveikis.
Genetinis polinkis, pasyvus rūkymas ir mityba
Genetika gali turėti įtakos žmogaus jautrumui vėžiui, tačiau ne visada lengva atskirti paveldimų veiksnių poveikį nuo šeimoje vyraujančio gyvenimo būdo.
Jei artimas šeimos narys sirgo plaučių vėžiu, rizika padvigubėja. Tokiu atveju ypač svarbios tampa prevencinės priemonės ir ankstyvas sveikatos būklės stebėjimas.
„Nemažai tyrimų atskleidė, kad žmonės, kurie vartoja daugiau vaisių ir daržovių, rečiau serga plaučių vėžiu. Kas yra apsauginis veiksnys – vaisiuose ir daržovėse esančios tam tikros medžiagos, ar jų visuma – dar tiriama“, – sako mokslininkė. Subalansuota mityba, kurioje gausu antioksidantų ir ląstelienos, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir mažinti onkologinę riziką.
Ką galima padaryti siekiant išvengti ligos?
Svarbiausia individuali prevencijos priemonė – visiškai atsisakyti tabako. Metant rūkyti svarbu rinktis patikrintas priemones. Elektronines cigaretes reikėtų vertinti atsargiai ir nelaikyti ilgalaikiu sprendimu.
„Iki šiol atliktų mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad elektroninės cigaretės galbūt yra mažiau kenksmingos už įprastas cigaretes. Vis tik, ilgalaikis jų poveikis dar nėra žinomas. Kol kas nėra ir vieningos nuomonės ar elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti bei, ar dėl sukeliamos priklausomybės nuo nikotino jos neskatina jaunų žmonių pradėti rūkyti. Kad būtų atsakyta į visus klausimus, reikia daugiau mokslinių tyrimų“, – sako dr. R. Everatt.
Plaučių vėžio prevencijai svarbios ne tik asmeninės pastangos. Reikšmės turi ir:
- oro taršos mažinimas;
- profesinių rizikų kontrolė darbo vietose;
- patalpų tikrinimas dėl radono;
- skiepijimų ir sveikatos švietimo stiprinimas.
Aukštos rizikos grupėms taip pat galima svarstyti prevencinius patikrinimus, pavyzdžiui, žemo dozavimo kompiuterinę tomografiją (LDCT) ilgalaikiams rūkaliams, jei tai numatyta tarptautinėse rekomendacijose.
Daugelio plaučių vėžio atvejų riziką galima reikšmingai sumažinti atsisakant rūkymo, keičiant gyvenimo būdą ir mažinant aplinkos taršą. Ankstyva prevencija ir ryžtas mesti rūkyti išlieka svarbiausiais žingsniais saugant sveikatą.