Knygos gali būti ne tik laisvalaikio ar žinių šaltinis. Tinkamai parinktas tekstas, jo aptarimas ir kūrybinės užduotys kai kuriems žmonėms padeda geriau įsigilinti į savo išgyvenimus, pažvelgti į save iš šalies ir ieškoti būdų įveikti dvasines krizes. Dėl to biblioterapija vis dažniau pasitelkiama kaip papildomas ar savarankiškas pagalbos būdas, o Lietuvos biblioterapijos asociacijos įkūrimas rodo augantį susidomėjimą šia sritimi.
Biblioterapijos esmė ir taikymo galimybės
Biblioterapija – tai įvairios praktikos, kurių pagrindą sudaro sąmoningas darbas su literatūra ir savo reakcijomis į ją. Vienais atvejais žmogui rekomenduojama konkreti literatūra, kuri skaitoma kartu su terapeutu, kitais – atliekamos savarankiškos įsivertinimo užduotys. Šis metodas gali būti naudojamas kaip papildoma pagalba sergant psichikos ligomis, grupėse, kuriose žmonės vieni kitus palaiko, arba kaip edukacinė pagalbos sau priemonė.
Vis dėlto biblioterapija nėra greitas ar magiškas sprendimas. Tai struktūruotas santykis su tekstu ir savimi, dažnai vykstantis dalyvaujant specialistui arba palaikančioje grupėje.
Sąmoningas skaitymas skiriasi nuo knygos skaitymo malonumui
Įprastai skaitome norėdami atsipalaiduoti, patirti malonumą ar sužinoti ką nors naujo. Terapinis skaitymas reikalauja daugiau įsitraukimo: skaitomas tekstas apmąstomas, aptariamas, atliekamos su juo susijusios užduotys. Dirbdami su profesionalu arba dalyvaudami grupės diskusijoje žmonės gali pastebėti simbolius, situacijas ir veikėjų veiksmus, primenančius jų pačių patirtis.
Tokiu būdu knyga tampa ne vien pasakojimu. Ji gali veikti kaip veidrodis, leidžiantis geriau atpažinti savo reakcijas, baimes, jausmus ir viltis.
Poezija ir kūrybinis rašymas
Poezijos terapija laikoma viena iš biblioterapijos krypčių. Joje naudojama ne tik poezija, bet ir proza ar ekranizuoti kūriniai. Užsiėmimų metu dažnai skaitomi trumpi tekstai, jie interpretuojami, o dalyviai atlieka kūrybines užduotis – rašo ir taip mėgina geriau įvardyti savo patirtis.
Kūrybinis rašymas padeda sutelkti dėmesį į vidines būsenas ir išreikšti tai, kam kasdienėje kalboje kartais pritrūksta žodžių. Tokia veikla gali atverti emocijas bei suteikti galimybę pažvelgti į jas iš naujos perspektyvos.
Kuo biblioterapija gali būti naudinga?
Patirtis rodo, kad tinkamu metu perskaityta ir žmogaus situaciją atitinkanti knyga retais atvejais gali tapti svarbiu lūžio tašku. Kaip yra sakęs Viktoras E. Frankl: „Reikiama knyga reikiamu momentu daugybę žmonių išgelbėjo nuo savižudybės, ir mes, psichiatrai, galime apie tai daug papasakoti.”
Biblioterapija gali padėti stiprinti empatiją, ugdyti savimonę ir lengviau užmegzti pokalbį su specialistais. Norint išbandyti šį būdą, galima:
- rinktis literatūrą, susijusią su asmenine situacija;
- rašyti skaitymo dienoraštį;
- įsitraukti į diskusijų grupes;
- pasitarti su psichologu dėl struktūruoto skaitymo plano.
Svarbu nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus patirtis yra skirtinga, todėl ir terapinė literatūra turėtų būti parenkama atsižvelgiant į individualų kontekstą. Biblioterapija gali tapti keliu, kuriuo knygos virsta draugais, veidrodžiais ir atramos taškais ieškant vilties bei vidinio atsikūrimo.