Naujausi Europos kardiologų sąjungos tyrimai rodo, kad net 41 proc. europiečių vyrų ir 36 proc. moterų susiduria su aukštu kraujo spaudimu ir su juo susijusiais simptomais. Aukštas kraujospūdis laikomas viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos priežasčių, kasmet nusinešančių daugiau nei 3 milijonus gyvybių Europoje. Vaistininkė Justina Metlovienė atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliui žmonių aukštas kraujo spaudimas yra tarsi tylusis žudikas – dažnai net nesukelia aiškių, pastebimų simptomų, todėl didelė dalis sergančiųjų nežino savo būklės ir nelabai rūpinasi kraujospūdžio rodiklių kontrole.
Kam ypač svarbu stebėti kraujospūdį?
Vaistininkė paaiškina, kad aukštas kraujo spaudimas dažniausiai reikalauja, kad širdis dirbtų intensyviau, todėl gali pasireikšti sunkumo jausmas krūtinėje, stipresnis širdies plakimas. Be to, sutrikęs kraujo pratekėjimas per kraujagysles gali sukelti galvos svaigimą, galvos skausmą, prastą regėjimą, dusulį ar net nuovargį bei padidėjusį nerimą. Visgi svarbu pabrėžti, jog simptomai ne visada būna akivaizdūs, todėl daugelis žmonių savo rizikos gali net nepastebėti.
Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai pasireiškia su amžiumi, ypač tiems, kurie turi viršsvorio, propaguoja nesveiką mitybą ar vartoja žalingus įpročius, pavyzdžiui, rūkyti arba gyvena sėsliai. Taip pat didelę įtaką turi genetika – jei bent vienas iš tėvų turi šią problemą, vaikui rizika padidėja dvigubai. Lėtinis stresas ar nerimas taip pat dar labiau didina kraujospūdžio riziką.
Kaip taisyklingai matuoti kraujo spaudimą?
Tinkamas kraujospūdžio matavimas svarbus, norint tiksliai stebėti savo sveikatą. Vaistininkė rekomenduoja prieš matavimą bent penkias minutes ramiai pailsėti, nevartoti kofeino turinčių gėrimų ir nerūkyti bent valandą iki matavimo. Sėdėti reikėtų patogiai, atsirėmus į atlošą, kojos neturėtų būti sukryžiuotos, o su aplinkiniais bendrauti geriausia nevykdyti matavimo metu.
Manžetė dedama į viršutinę žasto dalį, maždaug 2–3 cm virš alkūnės linkio. Ekrane matysime du skaičius – tai sistolinis (viršutinis) ir diastolinis (apatinis) kraujospūdžio rodikliai. Rekomenduojama matuoti kraujo spaudimą tą pačią dienos valandą, geriausia ryte ir vakare, ypač tiems, kurie patenka į rizikos grupę arba jau turi kraujospūdžio svyravimų.
Įprastai normali kraujo spaudimo vertė suaugusiesiems yra apie 120/80 mmHg. Metams bėgant, ypač vyresniems nei 65 metų asmenims, ši norma gali truputį didėti dėl sumažėjusio kraujagyslių elastingumo, tačiau spaudimas neturėtų viršyti 140/90 mmHg ribos. Jei rodikliai nuolat yra aukštesni arba juntami galvos svaigimas, širdies skausmas ar dusulys, būtina kreiptis į gydytoją, kad laiku būtų nustatyta ir gydoma liga.
Kasdieniai įpročiai ir jų įtaka kraujospūdžiui
Vaistininkė nurodo, kad netinkama mityba, ypač didelis druskos suvartojimas, prisideda prie aukšto kraujo spaudimo vystymosi. Druska didina skysčių susilaikymą organizme, o tai didina kraujo tūrį ir spaudimą kraujagyslėse. Be to, dažnai vartojami greitieji, riebumą ir mažai skaidulų turintys maisto produktai (pica, hamburgeriai, balta duona) skatina kraujagyslių susiaurėjimą bei sienelių sustorėjimą – tai irgi skatina padidėti kraujospūdžiui.
Taip pat gali įtakoti kai kurių vaistų vartojimas, tačiau tai priklauso nuo individualios situacijos. Stiprinti širdies funkcijas gali padėti omega-3 riebiosios rūgštys, esantys žuvų taukuose, gudobelės ir ginkmedžio ekstraktai, mineralai kalis ir magnis, kofermentas Q10. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką ir padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
Rekomenduojama per dieną išgerti bent 1,5–2 litrus vandens, nes tinkamas skysčių kiekis organizme padeda reguliuoti kraujospūdį ir bendrą širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.