Nors nuo COVID-19 pandemijos pradžios praėjo keleri metai, mokslininkai vis dar bando atsakyti, kodėl daliai žmonių ligos padariniai išlieka mėnesius ar net metus. Vieni persirgusieji greitai grįžta į įprastą gyvenimą, o kiti susiduria su ilgalaikiais sveikatos sutrikimais, vadinamais ilgąja COVID.
Naujausių tarptautinių tyrimų duomenimis, viruso genetinė medžiaga arba jo baltymai kai kuriuose organizmo audiniuose gali išlikti net tada, kai žmogus laikomas pasveikusiu. Tokių viruso likučių aptikta žarnyne, limfiniuose mazguose, kraujyje ir nervų sistemoje. Manoma, kad jų buvimas gali palaikyti imuninės sistemos aktyvumą ir skatinti uždegiminius procesus, susijusius su užsitęsusiais simptomais.
Ilgoji COVID gali pasireikšti įvairiais simptomais
Dar pandemijos pradžioje gydytojai pastebėjo, kad ilgalaikių negalavimų pasitaiko net po lengvos infekcijos. Pacientai skundėsi nuolatiniu nuovargiu, dusuliu, atminties sutrikimais, pakitusiu širdies ritmu ir raumenų skausmais. Ilgą laiką nebuvo aišku, ar šiuos simptomus lemia organizme išliekantys viruso likučiai, ar po infekcijos pakitusi imuninė reakcija.
Imuninė sistema gali palaikyti uždegimą
Tyrimai rodo, kad viruso pėdsakai gali aktyvinti imuninę sistemą net ir tuomet, kai didelio viruso kiekio organizme nebelieka. Tokiu atveju uždegiminiai procesai gali tęstis, o imuninės sistemos gaminami baltymai veikti ne tik virusą, bet ir sveikus audinius.
Šis mechanizmas galėtų paaiškinti vadinamąjį „smegenų rūką“, nuotaikos svyravimus ir miego sutrikimus. Taip pat jis gali būti susijęs su hormonų pusiausvyros pokyčiais bei bendru silpnumu.
Ilgalaikių simptomų rizika nėra vienoda
Ilgalaikius negalavimus patiria ne visi persirgusieji. Mokslininkai išskiria kelis veiksnius, kurie gali didinti ilgosios COVID riziką:
- silpnesnė imuninės sistemos reakcija infekcijos pradžioje;
- lėtinės ligos;
- autoimuniniai sutrikimai;
- didelis viruso kiekis infekcijos metu.
Užsitęsusi simptomatika pastebimai dažniau nustatoma moterims nei vyrams, tačiau tikslios tokio skirtumo priežastys dar tiriamos.
Tiriamos naujos gydymo kryptys
Nauji duomenys gali paskatinti kitokias ilgosios COVID gydymo strategijas. Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama simptomams lengvinti, tačiau dabar svarstomos ir kitos galimybės:
- antivirusiniai vaistai, skirti viruso likučiams šalinti;
- imuninės sistemos moduliavimas, siekiant slopinti uždegimą;
- žarnyno mikrobiotos atkūrimas, nes viruso pėdsakai dažnai aptinkami žarnyne.
Šios kryptys ateityje gali padėti pagerinti žmonių, susiduriančių su ilgąja COVID, gyvenimo kokybę. Pandemijos metu sukauptos žinios apie virusus, imunologiją ir virusologiją taip pat gali būti pritaikomos sprendžiant būsimus sveikatos iššūkius.
Didėjanti našta sveikatos sistemoms
Statistiniai tyrimai rodo, kad ilgąją COVID patiria nuo 10 iki 30 proc. persirgusiųjų. Dėl to sveikatos priežiūros sistemoms tenka didesnė našta, auga gydymo išlaidos ir ilgalaikės reabilitacijos poreikis. Kai kurios šalys jau steigia specializuotas klinikas, skirtas šiai būklei gydyti.
Kaip mažinti komplikacijų riziką?
Gydytojai pataria skiepytis ir atnaujinti vakcinaciją, po ligos į įprastą veiklą grįžti atsakingai, stebėti širdies bei kvėpavimo funkciją, maitintis subalansuotai ir vengti pervargimo. Ankstyva medikamentinė bei fizinė reabilitacija gali sutrumpinti ilgalaikių simptomų trukmę ir sumažinti jų poveikį kasdieniam gyvenimui.
Biologinis paaiškinimas keičia požiūrį į ligą
Viruso likučių tyrimai rodo, kad ilgoji COVID susijusi su realiais biologiniais procesais, o ne vien psichologiniais sunkumais. Tai gali padėti tiksliau atpažinti būklę, suteikti pacientams daugiau pripažinimo ir ateityje parinkti tikslingesnį gydymą.
Nors pandemija daugelyje šalių yra kontroliuojama, jos ilgalaikiai padariniai tebėra aktualūs. Mokslininkai toliau ieško atsakymų, kurie padėtų geriau suprasti viruso poveikį žmogaus organizmui ir pasirengti būsimiems pandemijos iššūkiams.