Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdžio patalpose rasto garsą įrašiusio rašiklio. Tyrimas buvo pradėtas gavus partijos narių pareiškimą, tačiau surinktos medžiagos nepakako nusikalstamos veikos požymiams pagrįsti.
Kas buvo tiriama?
Policija aiškinosi, kaip balandžio 16 dieną LSDP tarybos posėdžių salėje atsirado įrašymo įrenginys. Pranešimuose jis apibūdintas kaip juodos spalvos rašymo priemonė su integruota garso registravimo funkcija. Buvo keliama versija, kad rašiklis galėjo priklausyti žurnalistei Eglei Samoškaitei.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį. Jame numatyta atsakomybė už neteisėtą techninių priemonių įrengimą arba panaudojimą informacijai rinkti.
Prokuratūra nenustatė pakankamai įrodymų
Prokuratūros sprendime nurodoma, kad atlikus reikalingus tyrimo veiksmus nebuvo nustatyta tyčia ar kitos neginčytinos faktinės aplinkybės, kurios leistų pareikšti įtarimus dėl neteisėto informacijos rinkimo.
Taigi, pagal tyrimo metu surinktus duomenis nebuvo objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad rašiklis sąmoningai paliktas siekiant įrašyti uždarą partijos posėdį. Dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Sprendimas dar gali būti skundžiamas
Nutarimas nėra nepakeičiamas. Jį galima apskųsti aukštesniajam prokurorui, o atsiradus naujų duomenų ar įrodymų, tyrimo medžiaga gali būti peržiūrėta iš naujo. Teisinėje procedūroje įtarimai negali būti grindžiami vien prielaidomis – tam būtini objektyvūs ir neabejotini faktai.
Įvykio aplinkybės ir E. Samoškaitės reakcija
Žurnalistė Eglė Samoškaitė kaltinimus neigė. Po jų paskelbimo ji sustabdė narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje, pasitraukė nuo iniciatyvų LRT žurnalistų protestų grupėje, taip pat laikinai nebedirbo su LSDP temomis ir nevedė laidos.
LSDP buvo pranešusi apie įrašymo įrenginį, rastą uždarame tarybos posėdyje. Į šį susitikimą politikams buvo draudžiama atsinešti telefonus ir kitas panašias priemones.
Diskusijos dėl žiniasklaidos ir politikos santykio
Bylos nutraukimas išryškino klausimą, kaip suderinti teisėsaugos pareigą tirti galimus pažeidimus su žiniasklaidos laisvės apsauga. Viešojoje erdvėje toliau aptariamas pasitikėjimas teisėsauga, žurnalistų darbo ribos, prieigos prie politinių susitikimų sąlygos ir informacijos skaidrumas.
Pagal šiuo metu turimus duomenis pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę nenustatyta. Vis dėlto, atsiradus naujų faktų, priimtas sprendimas gali būti peržiūrėtas.