Atmintis po 50-ies: ne visus pokyčius lemia amžius

Po 50-ies pastebėjus, kad sunkiau susikaupti, dažniau užmirštami vardai ar kasdienės smulkmenos, nereikėtų visų pokyčių iškart priskirti amžiui. Atmintį ir dėmesį gali veikti ne tik natūralus senėjimas, bet ir įvairūs grįžtami gyvenimo būdo bei sveikatos veiksniai.

„Su amžiumi smegenys, kaip ir raumenys, silpsta, tačiau tai nėra neišvengiama. Tinkama priežiūra – miegas, mityba, streso valdymas ir protiniai iššūkiai – gali ženkliai pagerinti kognityvines funkcijas ir net sustabdyti jų silpnėjimą“, – sako vaistininkė.

Dėmesio sunkumai gali turėti įvairių priežasčių

Dėmesio suprastėjimas nebūtinai signalizuoja apie negrįžtamus neurologinius pokyčius. Kartais tai būna laikina būsena, susijusi su psichologinėmis, emocinėmis, fizinėmis, neurologinėmis, medicininėmis ar gyvenimo būdo aplinkybėmis.

„Dėmesio suprastėjimą lemia ne tik amžius, bet ir psichologinės, emocinės, fizinės, neurologinės, medicininės bei gyvenimo būdo priežastys. Dažniausiai pasitaikantys veiksniai – stresas, nerimas, depresija, miego trūkumas, išsiderinęs dienos režimas, netinkama mityba, žalingi įpročiai, mažas socialinis aktyvumas, monotoniška rutina ar net nepalankios darbo sąlygos“, – aiškina vaistininkė.

Todėl prieš darant rimtesnes išvadas verta įvertinti kiekvieną iš šių veiksnių.

Kasdieniai įpročiai – pirmas žingsnis

Atminties gerinimą verta pradėti nuo kasdienybės peržiūros. Miego higiena, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir streso valdymas gali duoti greičiausią rezultatą.

„Mažinkite stresą – tam puikiai tinka meditacija, gilus kvėpavimas, joga. Subalansuota mityba, grynas oras, žalingų įpročių atsisakymas – tai baziniai dalykai. Net ir darbo vieta turėtų būti tvarkinga, rami. Darbus atlikite mažais žingsniais, su pertraukomis – taip išvengsite per didelio protinio krūvio. Jei aplinka žalinga – nebijokite jos keisti.

Be reikalo vartoti maisto papildus neverta – viskas turėtų būti pagrįsta realiu poreikiu“, – aiškina G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

Protinė veikla padeda stiprinti kognityvinį rezervą

Smegenims, kaip ir kūnui, reikalinga reguliari mankšta. Kognityvinis rezervas – tai smegenų „atsarginė talpa“, galinti padėti kompensuoti senėjimo, streso ar ligų poveikį. Jis formuojasi visą gyvenimą.

„Kognityvinį rezervą stiprina mokymasis, sudėtingos užduotys, bendravimas, kultūrinė veikla, fizinis aktyvumas, rankdarbiai, net buities darbai, reikalaujantys smulkiosios motorikos“, – aiškina G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

Prie smegenų veiklos lavinimo gali prisidėti kasdienis skaitymas, užsienio kalbos mokymasis, grojimas instrumentu, užduočių sprendimas, įprastos rutinos pakeitimas ar naujo hobio pradžia.

Papildai nėra pirmasis sprendimas

Nors pagrindą sudaro gyvenimo būdas, tam tikri papildai gali būti naudingi. „Ginkmedis – ypač populiarus dėl savo poveikio smegenų kraujotakai ir atminčiai. Jis padeda ląstelėms apsisaugoti nuo oksidacinio streso, gerina koncentraciją ir smegenų veiklą, ypač esant senėjimo ar neurodegeneraciniams pokyčiams. Omega-3 riebalų rūgštys pagerina neuronų veiklą, palaiko tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę atmintį, mažina uždegiminius procesus“, – sako G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

B grupės vitaminai, vitaminas D, magnis ir cinkas taip pat gali būti svarbūs, tačiau papildus rekomenduojama vartoti tik įsitikinus, kad jų trūksta, ir tai patikrinus tyrimais.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei atminties sunkumai nepraeina ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Gali būti tikslinga ištirti skydliaukės funkciją, kraujo rodiklius ir, prireikus, gauti siuntimą pas neurologą.

Taip pat svarbu įvertinti kitus galimus psichologinius sutrikimus. „ADHD nėra tinginystė ar charakterio bruožas – tai neurologinis sutrikimas, dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, bet galintis tęstis visą gyvenimą. Vaikystėje dažniau dominuoja hiperaktyvumas, o suaugus – dėmesio ir atminties suprastėjimas, emocinis jautrumas, nuovargis, sunkumai valdant laiką ar nuotaikas“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Taigi amžius gali būti vienas iš veiksnių, tačiau atminties ir dėmesio pokyčiai dažnai yra tik ledkalnio viršūnė. Nuoseklus gyvenimo būdo keitimas, protinė veikla ir medicininis įvertinimas gali reikšmingai pagerinti situaciją bei gyvenimo kokybę.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *