Šiltuoju metų laiku daugiau laiko leidžiant gamtoje, sodybose ar prie ežerų, didėja ir tikimybė susidurti su erkėmis. Lietuva išlieka viena iš Europos Sąjungos šalių, kuriose registruojama daugiausia erkinio encefalito atvejų. Todėl svarbu žinoti, nuo ko apsaugo vakcina, kokio jos veiksmingumo galima tikėtis ir kodėl skiepijimą būtina atnaujinti.
Vakcina skirta apsaugai nuo sunkių ligos pasekmių
Infekcinių ligų gydytoja dr. doc. Evelina Pukenytė pabrėžia, kad pagrindinis skiepų tikslas – sumažinti sunkių komplikacijų, galinčių išsivystyti persirgus erkiniu encefalitu, riziką. „Šis skiepas reikalingas tam, kad apsisaugotume nuo sunkių komplikacijų, kurios gali išsivystyti persirgus erkiniu encefalitu“, – teigia gydytoja.
Vakcina nėra skirta apsaugoti nuo paties erkės įkandimo ar visų erkių platinamų ligų. Ji neapsaugo ir nuo Laimo ligos, todėl skiepai turi būti derinami su kitomis apsaugos priemonėmis.
Erkinis encefalitas gali sukelti ilgalaikių neurologinių sutrikimų
Ši infekcija sukelia galvos smegenų uždegimą. Ligos eiga gali būti įvairi – nuo lengvų simptomų iki gyvybei pavojingos būklės.
„Gali sutrikti jutimai ir judesiai, atsirasti įvairių parezių, sulėtėti mąstymas ir supratimas. Sunkiausiais atvejais gali išsivystyti koma ar galvos smegenų edema. Tuomet žmogus atsiduria reanimacijoje, o po ligos laukia labai ilgas atsistatymo laikotarpis“, – ligos pasekmes apibūdina gydytoja.
Dėl galimų komplikacijų svarbu ne tik mažinti tikimybę užsikrėsti, bet ir pasirūpinti apsauga nuo sunkios ligos formos bei ilgalaikių neurologinių padarinių.
Veiksmingumas siekia 98–99 procentus
„Medicinoje niekas nėra šimtu procentų veiksminga. Tačiau erkinio encefalito vakcina yra viena efektyviausių vakcinų – jos veiksmingumas siekia 98–99 proc. Net jei pasiskiepijęs žmogus suserga, liga dažniausiai būna daug lengvesnė“, – aiškina specialistas.
Apsaugai svarbi ne tik pati vakcina, bet ir tinkamai laikomasi skiepijimo tvarkos:
- pirmaisiais metais skiriamos trys dozės;
- po trejų metų rekomenduojama revakcinacija;
- žmonėms iki 60 metų vakcinaciją vėliau rekomenduojama atnaujinti kas penkerius metus;
- vyresniems nei 60 metų žmonėms revakcinacija rekomenduojama kas trejus metus.
Jei tarp skiepų daromos per ilgos pertraukos arba nesilaikoma rekomenduojamos schemos, imuninė sistema gali būti nepakankamai stimuliuojama. Tokiu atveju susidaro per mažas apsauginių antikūnų kiekis.
Apsauga nuo erkių reikalinga ir pasiskiepijus
Kadangi vakcina neapsaugo nuo Laimo ligos, būnant gamtoje svarbu laikytis kitų atsargumo priemonių:
- naudoti repelentus;
- rinktis uždarus batus, mūvėti ilgas kelnes ir į kelnes susimauti kojines;
- vengti aukštos žolės;
- po buvimo lauke patikrinti odą.
Erkės gali būti aktyvios net ir po šaltos žiemos. Iš žiemos būvio jos išeina oro temperatūrai pakilus iki maždaug +5 °C, todėl su jomis galima susidurti jau ankstyvą pavasarį ir rudeniop.
Dažniausios reakcijos po skiepo
Po vakcinacijos dažniausiai pasireiškia lengvos reakcijos: injekcijos vietos skausmas ar paraudimas, nedidelė temperatūra ir nuovargis. Tai normali organizmo reakcija, susijusi su imuniteto formavimusi. Sunkios alerginės ar neurologinės reakcijos yra itin retos.
Aiškesnis supratimas apie skiepijimo schemą, vakcinos veiksmingumą ir tikrąjį rizikos bei naudos santykį gali padėti sumažinti nepagrįstas baimes. Skiepas nuo erkinio encefalito reikšmingai sumažina sunkių komplikacijų riziką, tačiau patikimiausia apsauga užtikrinama vakcinaciją derinant su kasdienėmis priemonėmis nuo erkių.