Bendras kraujo tyrimas – vienas dažniausiai atliekamų ir paprasčiausių medicininių tyrimų. Jo rezultatai gali suteikti svarbios informacijos apie organizmo būklę, tačiau atskirus skaičius reikėtų vertinti atsargiai. Ką gali reikšti pakitę kraujo rodikliai ir kada prireikia papildomų tyrimų, aiškina šeimos gydytoja Dalia Jurevičiūtė.
Raudonieji kraujo kūneliai ir mažakraujystė
Hemoglobinas (HgB) yra pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių sudedamoji dalis. Kai jo koncentracija sumažėja kartu su eritrocitų (RBC) skaičiumi, vidutiniu eritrocitų tūriu (MCV) ar MCHC, tai gali būti mažakraujystės, arba anemijos, požymis. Ją gali lemti geležies ar vitamino B12 trūkumas, lėtinės uždegiminės ligos ir kraujo ligos.
Padidėjęs hemoglobino kiekis gali būti susijęs su deguonies trūkumu audiniuose, smalkių poveikiu arba skysčių stoka organizme.
Hematokritas (Hct) parodo, kokią viso kraujo tūrio dalį sudaro kraujo ląstelės. Šis rodiklis dažniausiai vertinamas kartu su hemoglobinu. Didesnis hematokritas gali būti dehidratacijos ar adaptacinių organizmo pokyčių požymis, o sumažėjęs gali rodyti anemiją arba per didelį skysčių kiekį organizme.
Leukocitai ir jų rūšys
Leukocitai (WBC) – baltieji kraujo kūneliai, o jų diferencialas apima neutrofilus (NEUT), limfocitus (LYMPH), monocitus (MONO), eozinofilus (EOS) ir bazofilus (BASO).
Padidėjęs leukocitų skaičius, vadinamas leukocitoze, dažnai siejamas su infekcija. Bakterinių infekcijų metu dažniau padaugėja neutrofilų, o virusinių – limfocitų. Didesnis eozinofilų kiekis gali būti susijęs su alergija ar parazitinėmis infekcijomis. Monocitų gali padaugėti organizmui atsigaunant po ligos arba esant kai kurioms lėtinio uždegimo formoms. Bazofilų padidėjimas pasitaiko rečiau ir gali būti susijęs su specifinėmis hematologinėmis problemomis.
Sumažėjęs leukocitų kiekis, arba leukopenija, gali atsirasti dėl tam tikrų virusinių infekcijų, kaulų čiulpų slopinimo, autoimuninių būklių ar vaistų poveikio.
Trombocitai ir kraujo krešėjimas
Trombocitai (PLT) yra ląstelės, svarbios kraujo krešėjimui. Kai jų sumažėja, didėja kraujavimo rizika. Toks pokytis gali būti susijęs su kraujo ligomis, kepenų funkcijos sutrikimais ar imunologiniais procesais.
Trombocitų padidėjimas nustatomas rečiau. Dažnai tai būna organizmo reakcija į kraujavimą arba uždegimą.
Kada atliekamas kraujo tepinėlio tyrimas?
Automatinis analizatorius greitai pateikia pagrindinių kraujo rodiklių skaičius. Vis dėlto nustačius pakitimų gali būti atliekamas ir mikroskopinis kraujo tepinėlio tyrimas. Jo metu gydytojas arba laboratorijos specialistas įvertina kraujo ląstelių formą, dydį bei kitus pokyčius. Toks vertinimas ypač svarbus įtariant piktybines kraujo ligas ar retas hematologines būkles.
Kaip vertinti gautus rezultatus?
Normos ribos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijoje naudojamo aparato, žmogaus lyties, amžiaus ir kitų veiksnių. Todėl reikėtų vertinti ne tik vieną tyrimo rezultatą, bet ir pokyčių tendencijas.
Vienkartinis rodiklio nukrypimas nebūtinai reiškia rimtą sveikatos sutrikimą. Gydytojui naudinga parodyti ankstesnių tyrimų rezultatus, papasakoti apie jaučiamus simptomus ir, jei reikia, atlikti papildomus tyrimus. Vis dėlto nedelsiant kreiptis į gydytoją reikėtų pajutus stiprų silpnumą, atsiradus kraujavimui, reikšmingai netekus svorio ar karščiuojant.
Bendras kraujo tyrimas padeda susidaryti vaizdą apie organizmo būklę, tačiau vien skaičių nepakanka diagnozei nustatyti. Galutiniam vertinimui būtina atsižvelgti į simptomus, ligos istoriją ir kitų tyrimų rezultatus. Kraujo rodikliai gali padėti pradėti pokalbį su specialistu, tačiau diagnozę ir gydymo sprendimus priima gydytojas.