Žmogaus organizmas geba prisitaikyti prie kai kurių didelių pokyčių, todėl tam tikrų organų pašalinimas ne visada reiškia esminius kasdienio gyvenimo apribojimus. Likusios kūno sistemos gali perimti dalį jų funkcijų, o kai kuriais atvejais pasitelkiamos pakaitinės gydymo priemonės. Vis dėlto po operacijos būtina atsižvelgti į galimas pasekmes ir laikytis medikų rekomendacijų.
Blužnies pašalinimas didina infekcijų riziką
Blužnis padeda organizmui pašalinti senus raudonuosius kraujo kūnelius ir saugo tam tikras imuninės sistemos ląsteles. Po splenektomijos dalį šių funkcijų gali perimti kepenys bei kiti imuniniai mechanizmai.
Tačiau netekus blužnies padidėja sunkių bakterinių infekcijų rizika. Ypač svarbios pneumokokų, meningokokų ir haemophilus influenzae sukeliamos infekcijos. Dėl to pacientams dažnai rekomenduojamos specifinės vakcinos, o kai kuriais atvejais – profilaktiniai antibiotikai.
Gyvenimas be skrandžio reikalauja mitybos pokyčių
Visas arba dalis skrandžio gali būti pašalinami dėl vėžio ar sunkių traumų. Jei atliekama totalinė gastrektomija, stemplė prijungiama prie plonosios žarnos.
Po tokios operacijos reikia keisti valgymo įpročius: rinktis mažesnes porcijas, valgyti dažniau ir vengti saldaus bei riebaus maisto. Taip pat svarbu stebėti vitamino B12 kiekį, nes dėl suprastėjusio jo įsisavinimo dažnai prireikia B12 injekcijų arba papildų.
Kiaušidžių ar sėklidžių netekimo pasekmės
Reprodukcinės sistemos organai – kiaušidės ar sėklidės – dažniausiai pašalinami dėl vėžio arba traumų. Vienos pusės organo netekimas nebūtinai užkerta kelią galimybei susilaukti vaikų, tačiau pašalinus abu organus žmogus tampa nevaisingas.
Moterims ooforektomija gali sukelti ankstyvą menopauzę ir hormonų pokyčius. Tokiais atvejais jiems spręsti kartais taikoma hormonų pakaitinė terapija.
Po gaubtinės žarnos pašalinimo gali pasikeisti tuštinimasis
Dalis gaubtinės žarnos arba visa kolon gali būti pašalinta dėl vėžio, uždegimų ar obstrukcijos.
Po kolektomijos gali pasikeisti tuštinimosi režimas, o kai kuriems pacientams prireikia laikinos arba nuolatinės kolostomijos.
Daugeliui žmonių tai netrukdo išlaikyti gyvenimo kokybės, tačiau organizmui prisitaikant gali būti reikalinga mitybos korekcija ir palaikomasis gydymas.
Tulžies pūslė nėra būtina kasdieniam gyvenimui
Tulžies pūslė kaupia tulžį, padedančią virškinti riebalus. Po cholecistektomijos tulžis iš kepenų į plonąją žarną patenka tiesiogiai.
Dauguma žmonių be tulžies pūslės gyvena be didesnių sunkumų, nors kai kuriems laikinai pasireiškia laisvesnės išmatos arba riebalų netoleravimas. Nepatogumus dažnai padeda sumažinti mitybos reguliavimas ir labai riebaus maisto vengimas.
Apendikso pašalinimas paprastai nesukelia ilgalaikių padarinių
Apendiksas – nedidelė aklosios žarnos atauga. Jai užsikimšus gali išsivystyti apendicitas, todėl apendektomija yra viena dažniausių skubiosios chirurgijos operacijų.
Pašalinus apendiksą, paprastai neatsiranda ilgalaikio poveikio organizmui. Pooperacinė reabilitacija dažniausiai trunka neilgai, o daugelis pacientų prie įprastos veiklos grįžta per kelias savaites.
Vienas inkstas dažnai gali kompensuoti kito netektį
Inkstai filtruoja organizmą ir padeda palaikyti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Daugelis žmonių gali gyventi turėdami vieną inkstą, nes likęs organas kompensuoja praradimą.
Jeigu abu inkstai nefunkcionuoja, gyventi suteikia galimybę dializė arba transplantacija. Pašalinus vieną inkstą, svarbu stebėti likusiojo būklę, vengti žalingų medžiagų ir laikytis gydytojo nurodymų dėl mitybos bei vaistų.
Bet kurio organo pašalinimas reikalauja atidaus sveikatos stebėjimo ir bendradarbiavimo su gydytoju. Daugeliu atvejų organizmo gebėjimas prisitaikyti bei šiuolaikinis gydymas leidžia ir toliau gyventi visavertį gyvenimą.