Vanduo laikomas vienu paprasčiausių būdų atsigaivinti, tačiau jo perteklius organizmui taip pat nėra naudingas. Geriant daugiau, nei reikia, gali sutrikti skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Todėl svarbu atpažinti ženklus, rodančius, kad vandens suvartojama per daug, ir žinoti, kaip palaikyti tinkamą hidrataciją.
Kaip suprasti, kad vandens geriate per daug?
Visiškai skaidrus šlapimas. Šlapimo spalva gali padėti įvertinti organizmo hidrataciją. Tamsiai geltonas atspalvis dažniausiai siejamas su dehidratacija, o visiškai skaidrus šlapimas gali rodyti, kad skysčių suvartojama per daug. Subalansuotą vandens kiekį dažniausiai atitinka šviesiai geltona spalva.
Pykinimas ir galvos skausmas. Didelis vandens kiekis gali iš organizmo pašalinti elektrolitus, ypač natrį. Sumažėjus natrio koncentracijai, gali imti tinti smegenų ląstelės, todėl atsiranda galvos skausmas, pykinimas ar net sumišimas.
Vandens geriate nejausdami troškulio. Įprotis nuolat gurkšnoti skysčius, nors organizmas jų nereikalauja, gali paskatinti suvartoti per daug vandens. Gerti reikėtų atsižvelgiant į troškulį ir konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, fizinį aktyvumą ar karštą orą, o ne vien iš įpročio.
Tinimas. Veido, rankų ar kojų patinimas gali būti susijęs su elektrolitų pusiausvyros sutrikimu. Tokiu atveju organizmas gali kaupti vandenį audiniuose. Sumažinus skysčių kiekį ir atkūrus elektrolitų pusiausvyrą, tinimas paprastai mažėja. Jei taip nenutinka, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kas nutinka organizmui, kai vandens per daug?
Per didelis skysčių kiekis gali išplauti druskas ir kitus svarbius mineralus, todėl sutrinka elektrolitų balansas. Dėl to gali išsivystyti hiponatremija – pavojinga būklė, pasireiškianti silpnumu, galvos skausmu, vėmimu, sąmonės sutrikimais ar net traukuliais. Nuolatinis skysčių perteklius taip pat gali apsunkinti inkstų darbą ir keisti kepenų funkciją.
Netinkamas vandens kiekis gali turėti įtakos ir odai bei plaukams – keistis jų riebalų ir drėgmės pusiausvyra.
Per gausus skysčių vartojimas gali paveikti ir virškinimą: pernelyg praskiestos skrandžio sultys gali silpninti natūralų maisto skaidymą bei sudaryti palankesnes sąlygas mikroorganizmams.
Kiek vandens reikėtų išgerti?
Vienos visiems tinkamos normos nėra. Reikalingas skysčių kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo ir oro sąlygų. Kaip apytikslė orientacija nurodoma apie 4 proc. kūno svorio mililitrais. Pavyzdžiui, 70 kilogramų sveriančiam žmogui tai būtų maždaug 2,8 litro per dieną. Vis dėlto į šį kiekį įeina ne tik išgertas vanduo, bet ir su maistu gaunami skysčiai, pavyzdžiui, iš sriubų, vaisių bei daržovių.
- Gerkite atsižvelgdami į troškulį.
- Stebėkite šlapimo spalvą.
- Venkite vienu metu išgerti labai didelį kiekį vandens.
- Jei intensyviai prakaituojate, ypač prieš treniruotę ar po jos, rinkitės elektrolitų turinčių gėrimų.
Stiprus galvos skausmas, sumišimas, traukuliai ar nepraeinantis tinimas yra priežastys nedelsiant kreiptis į gydytoją. Saikingas vartojimas ir dėmesys organizmo siunčiamiems signalams padeda palaikyti sveiką skysčių balansą.