Alzheimerio liga dažniausiai siejama su prastėjančia atmintimi, tačiau ankstyvas signalas gali būti susijęs su visai kita žmogaus jutimo funkcija. Tyrimai rodo, kad uoslės sutrikimai nustatomi maždaug 90 proc. Alzheimerio liga sergančių žmonių ir neretai atsiranda dar iki įprastai pastebimo atminties silpnėjimo.
Kodėl kvapai taip stipriai veikia prisiminimus?
Kvapas gali akimirksniu sugrąžinti į konkrečią gyvenimo akimirką. Iškeptų sausainių aromatas gali priminti močiutės virtuvę, o tam tikri kvepalai – pirmąsias akimirkas su mylimu žmogumi. Šis kvapo ir asmeninių prisiminimų ryšys vadinamas Prusto fenomenu.
Terminas kilo iš prancūzų rašytojo Marselio Prusto vardo. Jo romane „Prarasto laiko beieškant“ veikėjas, pajutęs kvapą, prisimena seniai užmirštus vaikystės išgyvenimus.
Uoslė ir atmintis smegenyse veikia greta
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto jaunesnioji asistentė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja neurologė Eglė Audronytė aiškina, kad uoslė bei atmintis yra glaudžiai susijusios. Šių funkcijų centrai smegenyse yra anatomiškai arti, todėl neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga, gali paveikti abi sritis.
Medikės teigimu, uoslės ir atminties centrų ryšį iš dalies paaiškina žmogaus smegenų evoliucija – šios funkcijos vystėsi kartu. Dėl to kvapo atpažinimas ir prisiminimų sužadinimas yra natūraliai susiję procesai.
Vis dėlto kasdienybėje uoslės pokyčius pastebėti nelengva. Žmonės dažniau pasikliauja rega, o kvapus neretai apibūdina per skonį arba lygina su jau pažįstamais daiktais. Be to, uoslės pojūčiui skiriama mažiau dėmesio, o specifinių žodžių kvapams apibūdinti nėra daug.
Požymis, kuris dažnai lieka nepastebėtas
Maždaug devyniems iš dešimties Alzheimerio liga sergančių žmonių pasireiškia uoslės sutrikimų. Jie gali atsirasti anksčiau už įprastai pastebimą atminties praradimą, todėl uoslės testai gali tapti naudinga ankstyvosios diagnostikos priemone.
Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo anksčiau galima pradėti gydymą, siekiant sulėtinti jos progresavimą.
Tačiau žmogus ne visada supranta, kad jo uoslė susilpnėjo. Be to, suprastėjęs skonio pojūtis dažnai klaidingai palaikomas skonio, o ne uoslės sutrikimu. Todėl neurologai ragina daugiau dėmesio skirti pasikeitusiam kvapų jutimui ir visuomenę geriau informuoti apie šį galimą sveikatos signalą.
Kada verta atkreipti dėmesį?
Uoslės testavimas ateityje gali tapti viena iš įprastų priemonių vertinant pacientus, kurie skundžiasi atminties problemomis. Specialistai rekomenduoja stebėti, ar nepasikeitė gebėjimas užuosti kvapus, ypač jei jie staiga tapo silpnesni arba pasikeitė jų kokybė.
Ankstyvų požymių atpažinimas svarbus ne tik diagnozuojant Alzheimerio ligą. Jis taip pat gali padėti ieškoti veiksmingesnių ligos prevencijos ir gydymo strategijų bei ilgiau išsaugoti žmogaus gyvenimo kokybę. Todėl netikėtų uoslės pokyčių nereikėtų ignoruoti – jie gali būti vienas iš ankstyvų organizmo siunčiamų signalų.