Kalamata alyvuogės: kuo jos naudingos širdžiai ir smegenims?

Tamsiai violetinės, beveik juodos Kalamata alyvuogės dažniausiai parduodamos su kauliukais. Jos fermentuojamos sūryme, todėl jų itin kartus skonis tampa švelnesnis. Šie alyvmedžių vaisiai gali praturtinti salotas, tačiau tinka ir kaip maistingas užkandis.

Riebalai, galintys būti naudingi širdžiai

Nors Kalamata alyvuogėse gausu mononesočiųjų riebalų, jų nereikėtų vengti. Saikingai vartojami šie riebalai dažnai vadinami sveikaisiais – jų taip pat yra avokaduose ir riešutuose.

Didžiąją dalį Kalamata alyvuogių riebalų sudaro oleino rūgštis. Tyrimai rodo, kad ji gali padėti saugotis širdies ligų, mažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Dėl to alyvuogės gali būti naudingos kraujotakai.

Šiuose vaisiuose taip pat yra antioksidantų polifenolių – oleuropeino ir hidroksitirozolio. Oleuropeinas lemia išskirtinį kartų alyvuogių skonį, o hidroksitirozolis susidaro jas ruošiant. Nustatyta, kad šie junginiai gali padėti kovoti su lėtiniu uždegimu, būti naudingi širdžiai ir apsaugoti ląsteles nuo vėžio pažeidimų.

Oleuropeinui priskiriama ir daugiau privalumų: atliktas tyrimas parodė kad jis gali padėti apsaugoti mūsų smegenis nuo toksinių medžiagų, kurios sukelia Alzheimerio ligą, susidarymo.

Be to, pastebėta, kad šis polifenolis gali padėti išvengti su Parkinsono liga siejamo ląstelių nykimo.

Alyvuogėse yra svarbių maistinių medžiagų

Kalamata alyvuogės yra geležies, kalcio ir vario šaltinis. Geležis gali sumažinti anemijos riziką, kalcis padeda stiprinti kaulus, o varis gali būti naudingas širdies veiklai.

Jose taip pat randama riebaluose tirpių vitaminų A ir E. Vitaminas A reikalingas gerai regai, o vitaminas E veikia kaip stiprus antioksidantas ir gali prisidėti prie širdies sveikatos.

Kodėl svarbu nepersistengti?

Nors Kalamata alyvuogės turi įvairių naudingų medžiagų, jas reikėtų valgyti saikingai. Sūdytuose vaisiuose yra nemažai natrio, todėl rekomenduojama per dieną suvalgyti ne daugiau kaip penkias alyvuoges. Taip galima gauti jų maistinių medžiagų ir neviršyti rekomenduojamo druskos kiekio.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *