Inkstų veiklos sutrikimai ilgą laiką gali nesukelti aiškiai juntamų simptomų, todėl neretai nustatomi tik ligai gerokai pažengus. Vilniaus universiteto (VU) docentas L. Rimševičius atkreipia dėmesį į vieną dažną sveikatos klaidą – žmonės nesureikšmina nuolat padidėjusio kraujospūdžio, nors jis gali negrįžtamai pažeisti inkstus.
Kraujospūdis gali žaloti inkstus nepastebimai
Docento teigimu, lėtinis aukštas kraujospūdis, kuris negydomas arba kontroliuojamas netinkamai, yra vienas svarbiausių inkstų pažeidimo rizikos veiksnių. „Daugelis nekreipia dėmesio į nuolat aukštą kraujospūdį, manydami, kad tai tik „nervai“ ar nuovargis. Tačiau padidėjęs kraujospūdis yra pagrindinis inkstų pažeidimo rizikos veiksnys, lėtai ir tyliai ardantis smulkias kraujagysles inkstuose“, – pabrėžia docentas.
Inkstų ligos neretai vadinamos „tyliaisiais žudikais“, nes jų požymiai gali ilgai likti nepastebėti. Pasaulinė statistika rodo, kad milijonai žmonių visame pasaulyje gyvena su inkstų ligomis ir apie jas nežino. Apie savo kovą su šiomis ligomis viešai yra kalbėjusi ir muzikos ikona Tina Turner, taip atkreipdama dėmesį į problemos mastą.
Į kokius požymius verta atkreipti dėmesį?
Inkstai filtruoja kraują, pašalina toksinus ir padeda reguliuoti skysčių balansą organizme. Sutrikus jų funkcijai, gali kilti sunkių pasekmių, tarp jų – širdies ir kaulų ligos, taip pat mirties rizika.
L. Rimševičius ragina neatidėlioti, jei vargina šie simptomai:
- nuolatinis nuovargis;
- kojų tinimas;
- dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį;
- raumenų spazmai;
- sunkumas susikaupti.
„Svarbiausia prevencijos priemonė yra reguliarus kraujospūdžio matavimas ir, esant nukrypimams, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti inkstų funkciją“, – pataria specialistas.
Inkstų sveikatai taip pat svarbūs sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas.