Senstant lėtinės ligos tampa dažnesnės, tačiau medicinos mokslų daktaras, neurologas Jokūbas Fišas įsitikinęs, kad žmogaus savijautai didelę įtaką daro ne tik diagnozės ar gydymas. Pasak jo, svarbu išlaikyti optimizmą ir neįsijausti į ligonio vaidmenį.
„Galima sirgti, bet negalima jaustis ligoniu“, – taisyklę, kurią, gydytojo nuomone, vertėtų iškalti aukso raidėmis, priminė J. Fišas.
„Optimizmas, geras nusiteikimas, tam tikrų simptomų ignoravimas yra labai svarbu. Jums suskausta, sugelia, sumirguliuoja, galva svaigsta. Tu žinai, kas tau yra, naudoji medikų paskirtas priemones ir nesijauti ligoniu, neverki. Optimistai serga žymiai lengviau, atrodo geriau ir gyvena ilgiau. Todėl galima sirgti, bet ligoniu jaustis negalima“, – dėstė J. Fišas.
Svarbu neignoruoti įtarimų dėl sveikatos
Gydytojas taip pat pabrėžė socialinių ryšių reikšmę. Jo teigimu, artimi santykiai su brangiais žmonėmis padeda išsaugoti geresnę psichologinę savijautą.
„Gryna vienatvė dažnai yra pražūtinga. Vieniši žmonės, ypač vyrai, dažnai gyvena žymiai trumpiau“, – įspėjo J. Fišas.
Vis dėlto vien bendravimo nepakanka – įtarus sveikatos sutrikimą, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.
„Pats žmogus, kuris įtaria kažkokį negerumą, turi būtinai prašyti, kad būtų atliekami tyrimai. Negalima sakyti, jog negalima magnetinio rezonanso atlikti, nes ligonių kasa neapmokės. Tada reikia eiti į privačią gydymo įstaigą. Kiek mes randame patologijų, kurios laiku nustatytos būtų lengvai išgydomos.
Tai galioja viskam – nuo auglių iki disko išvaržų. Visoje Lietuvoje yra galimybės atlikti reikiamus tyrimus. Mes dabar mažai kuo skiriamės nuo Jungtinės Karalystės. Kai kuriais atvejais pas mus net geriau.
Būtinai reikia dalyvauti ir valstybės numatytose profilaktinėse programose: gimdos kaklelio, prostatos specifinio antigeno, slapto kraujavimo žarnyno patikros – negalima jų ignoruoti. Laiku nustatytą patologiją galima visiškai užgydyti“, – pabrėžė J.
Fišas.
Profilaktika gali sumažinti gydymo naštą
Medicinoje seniai gyvuoja požiūris, kad senėjimas prasideda nuo pat gimimo, nes nuo tada organizme ima veikti savidestrukcijos procesai. Nors tai siejama su genetika, J. Fišas mano, kad žmogaus gyvenimo būdas šiam procesui turi gerokai didesnę įtaką.
„Praktikos gydytojai galvoja, kad tai yra teorinis išvedžiojimas. Senėjimas prasideda žymiai vėliau arba neprasideda niekada. Tokio termino kaip senėjimas, nuvytimas – nėra. „Riedėjimas nuo kalniuko“ yra tik 30 proc. sąlygotas genų. Tai moksliškai patikrinta. 60 proc. priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Vadinasi, senėjimą galime stabdyti patys“, – dėstė J. Fišas.
Neurologo teigimu, medicina senėjimo procesą lemia tik 10 proc. Ji gali padėti gyventi ilgiau, geriau jaustis ir išsaugoti fizinį bei protinį darbingumą, tačiau vien vaistų tam nepakanka.
„Jokiu būdu neturime pasitikėti vaistais, tabletėmis, mikstūromis, lašeliais, nes dažniausiai tos priemonės, kurios turi svarbią reikšmę gyvenimui prailginti, tėra simptominės, maskuoja ligą, bet ne ją gydo. Gydymas priklauso nuo mūsų pačių elgsenos ir gyvensenos. Vienas centas išleistas ligų profilaktikai yra tolygu šimtui eurų, išleistų gydymui. Žmogui jau susirgus, nėra kalbos, kad gydytojai vaidina didžiulį vaidmenį“, – sakė J. Fišas.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika išlieka didelė
Kardiologai pastebi, kad miokardo infarktas vis dažniau ištinka jaunus žmones. Pasak J. Fišo, panaši tendencija matoma ir kalbant apie insultus. Nuo kardiovaskulinių ligų padeda apsisaugoti sveika gyvensena ir prevencinės patikros programos.
Neurologas nurodė, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 58–59 proc. žmonių. Aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis ir metaboliniai sutrikimai kamuoja beveik visus, kuriems daugiau nei 50 metų. Jo teigimu, daugelio kraujotakos sutrikimų galima išvengti rūpinantis gyvenimo būdu, o dėl natūralaus sąnario skausmo vyresniame amžiuje nereikėtų nuolat dejuoti.
Gydytojas kritikuoja šiuolaikinio maisto maistinę vertę
J. Fišas atkreipė dėmesį ir į pasikeitusią maisto kokybę. Jo teigimu, parduotuvėse gausu ilgai negendančių vaisių ir daržovių, tačiau jų maistinė vertė gali būti mažesnė nei anksčiau.
„Yra paskelbti duomenys, kad braškėse yra 67 proc. mažiau vitamino C nei buvo anksčiau. Visur tas pats – ir brokoliuose, ir avokaduose. Gauname tuščias kalorijas, negyvą maistą, kuris neturi mums reikalingų medžiagų“, – kalbėjo J. Fišas.
„Atrodo, vaisiai ir daržovėmis maitinuosi, perku ekologiškoje parduotuvėje, o iš tikrųjų tai nėra vertinga“, – pridūrė neurologas.
Vis dėlto, pasak J. Fišo, gyvenimo sąlygos Lietuvoje nėra vien blogėjančios. Palyginti su 1985 metų statistika, vyrų ir moterų gyvenimo trukmė šalyje pailgėjo 5 metais. Jo manymu, žmonės gyvena ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau.
„Pažiūrėkite, pilni pajūrio kurortai, lėktuvai skrendantys į užsienį. Manau, pagerėjo ir gyvenimo kokybė“, – tvirtino J. Fišas.