Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė aiškią žinią būsimoms Lietuvos valdžioms – krašto gynybos finansavimas turi būti nuoseklus ir didelis, nes tik taip bus galima užtikrinti realų šalies saugumą pertvarkant kariuomenę ir priimant sąjungininkų pajėgas. Lietuvai aktualioje geopolitinėje situacijoje, kai grėsmės regione išlieka didelės, šis klausimas sulaukia ypatingo visuomenės bei politikų dėmesio.
Nuoseklumas finansuojant gynybą – gyvybiškai svarbus
Vyriausybei planuojant skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai, šis rodiklis Lietuvoje dar neseniai buvo sunkiai įsivaizduojamas. Prezidentas akcentuoja, kad didžiulis finansavimas nėra laikinas sprendimas ar atsitiktinė politikų nuotaika – tai būtinas žingsnis užtikrinti ne tik popierinę, bet ir tikrą kariuomenės diviziją su visa reikalinga ginkluote, logistika ir personalu.
„Tas biudžetas, kurį mes numatome savo gynybai, viršija 5 procentus, ir, matyt, 2027 metais bus kažkur apie 5 procentus. Svarbiausia, kad jis išliktų nuoseklus ir kad mes nesiblaškytume: vienais metais skyrę 5,4 procento, kitais metais turėtume 3,5 procento karinį biudžetą“, – Briuselyje komentavo G. Nausėda. „Tai nebūtų teisingas kelias, nes turime labai aiškius poreikius, susijusius su nacionalinės divizijos kūrimu, ir mes tiesiog privalome juos finansuoti tam, kad ši divizija būtų ne tik ant popieriaus, bet būtų realiai egzistuojanti su visais reikalingais pajėgumais.“
Istoriniai pamokos ir dabarties iššūkiai
Lietuvos prezidentas priminė, kad ilgus metus Lietuva per mažai skyrė dėmesio ir lėšų savo saugumui. Šalies strateginės padėties įvertinimas bei grėsmių prognozės ne visada būdavo atliepiami realiais biudžetiniais sprendimais. Pastarųjų metų įvykiai regione, ypač karo veiksmų atsinaujinimas Ukrainoje, paskatino permąstyti prioritetus. „Didindami fiskalinį deficitą norime sumažinti saugumo deficitą. Kitaip tariant, saugumas, šalies gynyba kainuoja. Kainuoja tikrai nemenkus pinigus, ypatingai turint omenyje, kad pakankamai ilgą laiką, netgi, sakyčiau, dešimtmečiais, Lietuva nepakankamai investavo į savo saugumą ir gynybą“, – komentavo prezidentas, pabrėždamas, kad nesmerkia ankstesnių vyriausybių pasirinkimų, o kviečia svarstyti apie dabartinius ir ateities poreikius.
Karinės rinkos iššūkiai ir kainų kilimas
Europa ir pasaulis išgyvena laikotarpį, kai auganti karinės technikos, amunicijos ir naujųjų gynybos technologijų paklausa skatina kainų šuolį. Šalys konkuruoja dėl moderniausių sprendimų ir senkant atsargoms, kiekvienas užsakymas daro įtaką tiek bendram saugumui, tiek finansiniam efektyvumui. „Būtų buvę kur kas prasmingiau investuoti tuos pinigus prieš 5 ar 10 metų, kai daug kas kainavo pigiau ir būtų galima buvę įgyvendinti tikrai daug projektų su mažesne pinigų suma. Šiandien situacija yra kita. Šiandien toje rinkoje, kurią mes vadiname karinės įrangos, amunicijos, technologijų rinka, stumdomasi pečiais, joje daug kas nori daug ką nusipirkti ir tikrai pinigų yra daugiau negu reikia, bet dėl tos priežasties gana smarkiai auga ir kainos“, – dėstė G. Nausėda.
Strateginiai tikslai – stiprinti NATO gynybinę sistemą
Nacionalinio biudžeto planuose numatomas rekordinis – daugiau nei 4,8 mlrd. eurų – krašto apsaugos finansavimas. Šiandien tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų prioritetas – sukurti pilnavertę kariuomenės diviziją ir būti pasirengusiems priimti Vokietijos brigados karius. Nepriklausomai nuo to, kas ateityje formuos valdžią, prezidentas pabrėžė, kad būtina išlaikyti stabilų augantį gynybos biudžetą nuo 5 iki 6 proc. BVP laikotarpiu iki 2030 metų.
Apibendrinant, Lietuva pasuko ambicingu, bet kelio atgal neturinčiu keliu – modernizuoti kariuomenę, stiprinti valstybės saugumą ir užtikrinti, kad net sudėtingiausiomis aplinkybėmis šalies gynimas būtų prioritetinis valstybės uždavinys. Tam reikalingos milžiniškos investicijos, tačiau, kaip nuolat primena šalies vadovas, laisvė ir saugumas nėra dovanoti – už juos būtina sumokėti.
