Lietuvoje planuojama aiškiau reglamentuoti šunų laikymą ir uždrausti ilgalaikį jų pririšimą. Pokyčiais siekiama geriau užtikrinti gyvūnų gerovę, o savininkams būtų suteikta laiko pasirūpinti tinkamomis augintinių laikymo sąlygomis.
Šiuo metu konkretaus draudimo pririšti šunis teisės aktuose nėra, todėl dalis gyvūnų ilgą laiką laikomi pririšti ir negali laisvai judėti ar elgtis natūraliai. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad galiojantys reikalavimai jau numato pareigą gyvūnus laikyti taip, kad nebūtų nepagrįstai ribojama jų judėjimo laisvė ir sukeliama kančia, tačiau pririšimo tvarka nėra pakankamai aiški.
Numatomas ilgalaikio pririšimo draudimas
Planuojamais teisės aktų pakeitimais būtų aiškiai įtvirtintas šunų pririšimo draudimas. Ilgalaikis pririšimas būtų draudžiamas, tačiau tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis trumpam pririšti šunį vis dar būtų galima.
Šie siūlymai parengti po susitikimų su gyvūnų gerovės specialistais, valstybinių kontrolės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Ministerijos teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia gyvūnai, laikomi ant į kaklą įaugusių grandinių, paliekami lauke per ekstremalias oro sąlygas, be maisto ar vandens. Problema taip pat laikomas negalėjimas patenkinti natūralių gyvūno elgesio poreikių.
Pokyčius remia visuomenė
Gyvūnų gerovės klausimai sulaukia vis daugiau dėmesio. Neseniai surinktais Europos Sąjungos gyventojų apklausos duomenimis, geresnes augintinių apsaugos priemones palaiko 73 proc. Lietuvos gyventojų.
Šunų pririšimo draudimo reikalingumą pabrėžia politikai ir visuomeninės organizacijos. Šis klausimas taip pat buvo aptartas Seime vykusiose konferencijose.
Nors pagal siūlomą tvarką ilgalaikis šunų pririšimas būtų uždraustas, nauja taisyklė įsigaliotų ne iš karto. Gyvūnų savininkams būtų suteiktas pereinamasis laikotarpis, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir sudaryti augintiniams tinkamas sąlygas.
Už pažeidimus grėstų administracinės nuobaudos
Gyvūnų laikymo reikalavimų laikymąsi kontroliuoja savivaldybės, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Vidaus reikalų ministerija.
Šios institucijos gali atlikti patikrinimus ir skirti administracines nuobaudas už žiaurų elgesį su gyvūnais bei kitus gyvūnų gerovės pažeidimus.
Už nustatytų laikymo reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriamos baudos. Atsakomybė už kontrolę ir nuobaudų taikymą tenka savivaldybių administracijoms, VMVT bei policijos pareigūnams. Planuojamais pakeitimais siekiama tiksliau ir griežčiau nustatyti, kaip šunys gali būti pririšami, kad būtų užkirstas kelias žalingam ir neatsakingam jų laikymui.
Įstatymo projektą ketinama paskelbti Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje, kad visuomenė galėtų jį svarstyti ir teikti pastabas bei pasiūlymus. Seimas projektą planuoja nagrinėti artimiausioje rudens sesijoje.