Kunigas Vidmantas Kareckas, prieš beveik du dešimtmečius nuteistas dėl dviejų pirmokėlių seksualinio išnaudojimo, iki šiol eina dvasininko pareigas. Biržų parapijoje dirbantis dvasininkas teigia neketinantis atsisakyti kunigystės ir tvirtina, kad jo veiklai nėra taikomi apribojimai.
Nuo teismo bylos iki darbo Biržų parapijoje
Byla prieš V. Karecką buvo nagrinėjama prieš beveik 20 metų. Tuo metu jis dirbo tikybos mokytoju mokykloje ir buvo pripažintas kaltu dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo. Teismas nustatė, kad kunigas mergaitėms kaišiojo rankas po kelnaitėmis.
Po šio atvejo dvasininkas buvo perkeltas iš Panevėžio į Biržų parapiją, kur dirbo rezidentu. Šiandien jo teistumas, kaip nurodoma, yra išnykęs pagal įstatymą, tačiau pats V. Kareckas ir toliau tarnauja bažnyčioje.
Panevėžio vyskupija anksčiau skelbė, kad kunigui taikomi apribojimai dirbti su vaikais. Vis dėlto pats V. Kareckas drausminių priemonių nepripažįsta ir sako nejaučiantis suvaržymų savo veiklai. Jis taip pat neatmeta galimybės ateityje vėl tapti klebonu.
Dvasininkas ginčija jam pareikštus kaltinimus. Jo teigimu, nuo nusikaltimo nukentėjusios mergaitės vėliau priėmė sakramentus iš jo rankų, o tai, pasak jo, esą rodo jo nekaltumą. V. Kareckas taip pat yra pareiškęs: „Kunigausiu ir toliau, man leido.“
Pasitikėjimas bažnyčia ir raginimai veikti griežčiau
Kunigų seksualinės prievartos prieš nepilnamečius atvejai didina dalies tikinčiųjų nusivylimą bažnyčia ir jos hierarchija. Kritikai teigia, kad nusikalstama veikla užsiimančių dvasininkų perkėlimas iš vienos parapijos į kitą ir informacijos stoka mažina pasitikėjimą institucija.
2025 metų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad bažnyčia pasitiki 46 proc. gyventojų. Viešai keliami klausimai, ar tokie atvejai dar labiau nepablogins šio rodiklio.
Tikinčiųjų bendruomenės atstovai reikalauja, kad seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinami kunigai būtų ne tik nubausti, bet ir pašalinti iš bažnytinės veiklos.
Jų manymu, tokiems asmenims neturėtų būti leidžiama auklėti vaikus ar daryti įtaką jų dvasiniam gyvenimui.
Specialistai kalba apie prevenciją
Psichologai ir psichoterapeutai pedofiliją apibūdina kaip sudėtingą psichinį sutrikimą, kurį galima gydyti, kai žmogus kreipiasi pagalbos ir nori keistis. Specialistai teigia, kad su šiuo sutrikimu gali būti siejami žema savivertė, socialinė izoliacija bei nesėkmingi santykiai vaikystėje ar jaunystėje.
Kaip vieną iš galimų prevencijos priemonių jie įvardija privalomą psichologinį testavimą kunigų seminarijose ir pagalbą tiems, kuriems jos reikia.
Iniciatyvinių grupių atstovai ragina neapsiriboti bažnyčios boikotu ir daugiau dėmesio skirti sisteminėms problemoms. Jie mano, kad vaikų seksualiniu išnaudojimu kaltinami dvasininkai negali likti bendruomenių dalimi ir turi būti vertinami ne tik teisiniu, bet ir etiniu požiūriu. Tarp siūlymų minimos nepriklausomos inspekcijos, kurios prižiūrėtų ir vertintų bažnyčios vidaus veiklą.
Seksualinio smurto prieš vaikus mastas
Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 240 iki 420 atvejų, kai vaikai patiria seksualinį smurtą. Pasaulio sveikatos organizacijos statistika nurodo, kad priekabiavimą patiria vienas iš penkių vaikų. Tačiau ne visi tokie atvejai yra susiję su kunigais ar kitais bažnyčios darbuotojais.
Ši problema apima platesnį visuomenės kontekstą, todėl jos sprendimams, kaip teigiama, reikalingos kompleksinės ir sisteminės priemonės. Bažnyčios specialistai bei istorikai nurodo, kad pastaruoju metu imamasi veiksmų prieš nusikaltimus, tarp jų – dvasininkų pašalinimas iš kunigų luomo ar karantino priemonės.
Vis dėlto visuomenė reikalauja daugiau skaidrumo ir atsakomybės, taip pat išsamiai peržiūrėti, kaip elgiamasi su seksualine prievarta prieš nepilnamečius įtariamais ar kaltinamais dvasininkais. Daug dėmesio skiriama laukiamiems teismų sprendimams tokiose bylose, tačiau viešojoje erdvėje, kaip pabrėžiama, vis dar trūksta atviro dialogo, informacijos ir atsakymų.