Vladimiras Simonko apie nebinarinę tapatybę: visuomenė tampa atviresnė

Lyčių įvairovės tema pastaraisiais metais vis dažniau aptariama viešai. Daugiau dėmesio jai skirta ir po 2024 metų „Eurovizijos“, kurią laimėjo Šveicarijos atstovas Nemo. Kalbėdamas apie savo lyties tapatybės paieškas, atlikėjas teigė savęs nelaikantis nei moterimi, nei vyru. Tai paskatino dar daugiau diskusijų apie nebinarinius žmones ir jų vietą visuomenėje.

Tapatybė, neapsiribojanti dviem kategorijomis

Nebinariniais vadinami žmonės, kurių lyties tapatybė neapsiriboja vien vyriškumu ar moteriškumu. Kai kurie asmenys savęs nepriskiria nė vienai iš šių tradicinių kategorijų, kiti jaučia, kad jų tapatybė apima abi arba peržengia įprastas ribas.

Ši sąvoka apima skirtingas patirtis, todėl nebinarinių žmonių tapatybės nėra vienodos. Dalis jų gali save laikyti ir translyčiais, tačiau nesieti savęs su įprastu skirstymu į dvi lytis. Kiekvieno žmogaus identitetas yra individualus ir ne visada telpa į visuomenėje įprastas kategorijas.

„Mūsų visuomenė keičiasi“

Lietuvos gėjų lygos lyderis Vladimiras Simonko sako, kad nebinarinių žmonių buvo ir anksčiau. Jo teigimu, jų atsiradimo įspūdis kyla todėl, kad šiandien daugiau žmonių gali apie save kalbėti viešai ir nebebijo būti išgirsti.

„Mūsų visuomenė keičiasi, tampa atviresnė, todėl ir atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nebijo pasakyti, kas jie yra“, – teigia V. Simonko.

Vis dėlto didesnis matomumas dar nereiškia, kad pripažinimas Lietuvoje pasiektas. Šalyje nėra įteisinta trečiosios lyties galimybė, o teisinėje srityje išlieka ir kitų neapibrėžtų klausimų. Tarp jų minima partnerystės įstatymo stoka. Aktyvistai ir bendruomenių nariai siekia, kad žmonės galėtų jaustis oriai ir būtų pripažįstami tokie, kokie yra.

Kaip bendrauti ir pasirinkti tinkamą kalbą?

Vienas praktinių iššūkių – kalba. Anglų kalboje dalis nebinarinių žmonių renkasi neutralų įvardį „they/them“, tačiau lietuvių kalboje tiesioginio jo atitikmens nėra.

Dėl to dažnai patariama į žmogų kreiptis vardu – taip galima parodyti pagarbą jo lytinei tapatybei ir išvengti netinkamo kreipinio.

Gebėjimas būti išgirstam ir pripažintam svarbus ne tik kultūriniu, bet ir psichologiniu požiūriu. Pagarbus bendravimas padeda žmogui jaustis suprastam.

Atvirumas ir švietimas – svarbūs pokyčių veiksniai

Lyčių įvairovės pažinimas ir visuomenės atvirumas laikomi svarbiais žingsniais siekiant lygių teisių bei pagarbos nebinariniams žmonėms. Ši tema nėra vien trumpalaikė mada – tai socialinė tikrovė, su kuria susiduria ir Lietuva, ir kitos pasaulio šalys.

Nors diskusijas dažnai lydi skirtingos nuomonės bei įsitikinimai, svarbu išlaikyti pagarbą žmogaus teisėms ir asmens laisvei. V. Simonko tai apibendrina taip: „Jeigu yra bent vienas žmogus, kuriam svarbu, kad visuomenė jį suprastų ir priimtų – tai jau yra motyvacija keistis.“

2021-05-17, Švedijos ambasadorės Inger Buxton ir Lietuvos gėjų lygos pirmininko, festivalio „Baltic Pride“ organizatoriaus Vladimiro Simonko spaudos konferencija, skirta Tarptautinei dienai prieš homofobiją ir transfobiją. 2021 m. Gegužės 17 d.
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *