Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės trumpas interviu, suteiktas estų visuomeniniam transliuotojui ERR. Svarbiausia, kad šį kartą politikė kalbėjo ne lietuvių, o anglų kalba, o jos užsienio kalbos sugebėjimai tapo karšta diskusijų tema tarp internautų. Dalis žiūrovų liko nepatenkinti jos tariama anglų kalba, kuri kai kam priminė buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus prastą anglų kalbą. Toks palyginimas sukėlė nemažai emocijų ir socialiniuose tinkluose plačiai pasidalintų įrašų.
Vidinė reakcija į kritiką ir politiko pozicija
Susisiekus su Vilija Blinkevičiūte, ji teigė mananti, kad jos anglų kalbos žinios yra pakankamos bendrauti ir komunikuoti užsienio kalba. Politikė pabrėžė, jog nėra pasakiusi, kad moka kalbėti angliškai puikiai, tačiau jos lygis leidžia suprasti ir būti suprastai. Be to, LSDP pirmininkė neabejoja savo galimybėmis eiti Lietuvos ministrės pirmininkės pareigas, pabrėždama, kad svarbiausi yra gebėjimai spręsti šalies problemas, o ne vien kalbos tobulumas.
Kontekstas: anglų kalbos svarba politikai
Komunikacijos ekspertai vertindami situaciją atkreipia dėmesį, kad anglų kalbos mokėjimas – neabejotinai svarbi savybė politikoje, ypač aukščiausiems valstybės pareigūnams ir užsienio politikos dalyviams. Lietuvoje anglų kalbą supranta ir vertina daugiausiai jaunesni ir labiau išsilavinę visuomenės nariai, todėl ši tema sulaukia nevienareikšmių reakcijų. Kęstutis Gečas, komunikacijos specialistas, pabrėžė, kad kalba yra pagrindinis įrankis politikos vykdymui, o ją mokėti reikšmingai – būtina ypač tiems, kurie atstovauja Lietuvą užsienyje. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad vieno trumpo interviu nepakanka formuoti galutinę nuomonę apie politiko užsienio kalbos gebėjimus. Atsižvelgiant į tai, Blinkevičiūtė turi daug metų darbo Europos Parlamente patirties, kur turėjo galimybę savo kalbos įgūdžius tobulinti.
@menuliis nuostabūs laikai pareina #lithuania #saudetusaude ♬ original sound – E
Politologų ir viešųjų ryšių ekspertų nuomonės
Politologijos ekspertas Linas Kontrimas pažymėjo, kad Blinkevičiūtės karta sulaukė prasto anglų kalbos mokymo, todėl nereikėtų iš jos reikalauti tokių gebėjimų kaip iš jaunimo, kur daug informacijos yra anglų kalba.
Jo teigimu, svarbiausia ne tobula kalba, o galimybė komunikuoti ir aiškiai perteikti savo mintis. Kontrimas taip pat priminė, kad sėkmingą premjero darbą lemia ne tik užsienio kalbos mokėjimas, bet ir gebėjimas bendrauti lietuvių kalba su šalies gyventojais bei efektyviai valdyti Vyriausybę.
Viešoji reakcija ir socialinių tinklų įtaka
Socialinių tinklų erdvėje šis įvykis sulaukė ypatingo dėmesio. TikTok platformoje paskelbtas Blinkevičiūtės anglų kalbos komentaro įrašas peržiūrėtas daugiau nei 80 tūkst. kartų, sulaukė tūkstančių notifikacijų, įskaitant komentarų, patiktukų ir pasidalinimų. Daliai internautų pasirodė, kad politikės anglų kalba yra nesuvokiama arba primena regioninius akcentus, o kai kurie net ironizavo. Tačiau pastebimi ir teigiami atsiliepimai, kuriuose išryškinta, kad svarbiausia – gebėjimas komunikuoti, užuot kritikuotą šnekamosios kalbos tartį ar gramatiką.
Apibendrinant, Vilijos Blinkevičiūtės anglų kalbos mokėjimo klausimas tapo ženklia viešųjų diskusijų tema, kurioje susipina kalbos gebėjimų vertinimai, politinės simpatijos bei visuomenės lūkesčiai aukščiausiems šalies pareigūnams. Politinės komunikacijos specialistai rekomenduoja vertinti plačiau, atsižvelgiant į darbinius pasiekimus ir gebėjimą spręsti svarbiausius valstybės uždavinius, o ne vien į kalbos formą.
