Dar prieš metus prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie būtinybę valdančiosioms partijoms nubrėžti aiškias ribas santykiuose su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“. Tuomet šalies vadovas perspėjo, kad neapibrėžus tokių ribų politinės jėgos įtaka ir reikalavimai gali tik augti.
Nuo tų žodžių Lietuvos politikoje pasikeitė beveik viskas. „Nemuno aušra“ ne tik neteko vietos valdančiojoje daugumoje – buvo pakeista ir Vyriausybė, o partija dabar dirba opozicijoje. Vis dėlto tai nereiškia, kad R. Žemaitaičio politinė jėga dingo iš politinio žemėlapio.
Ribos, apie kurias kalbėjo prezidentas, galiausiai buvo nubrėžtos
2025 metų rugsėjį G. Nausėda sakė, kad norint pažaboti „Nemuno aušros“ politinius „apetitus“, koalicijos partneriams būtina apsibrėžti ribas, kurių peržengimas reikštų bendro darbo pabaigą.
Prezidentas tuomet akcentavo, kad iki tol to padaryti nepavyko. Jo teigimu, būtent dėl aiškių ribų stokos kai kuriems politikams buvo „užaugę nemaži sparnai“.
Praėjus maždaug aštuoniems mėnesiams ši diskusija tapo nebe teorinė.
2026 metų birželio 6 dieną Lietuvos socialdemokratų partijos taryba nusprendė nutraukti koaliciją su „Nemuno aušra“. Prezidentas tokį sprendimą viešai pasveikino ir pavadino jį ilgai brendusiu.
Tarp priežasčių buvo minima R. Žemaitaičio retorika, abejonės dėl partijos finansavimo, konfliktai koalicijoje bei „aušriečių“ pozicija svarstant valstybei svarbius saugumo klausimus, tarp jų – Kapčiamiesčio poligono projektą.
„Nemuno aušra“ atsidūrė opozicijoje, pasikeitė ir premjeras
Birželio 18-ąją socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų bei Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija pasirašė naują koalicijos sutartį. „Nemuno aušra“ liko už valdančiosios daugumos ribų.
Permainos tuo nesibaigė.
Liepos 14 dieną prisiekė jau 21-oji Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus. Naujoji dauguma Seime turi 75 balsus.
Tai reiškia, kad šiandien jau nebeaktualu svarstyti, kokias ribas reikėtų nustatyti „Nemuno aušrai“ koalicijos viduje – bendras darbas valdžioje jau nutrauktas.
Tačiau politinė istorija tuo nesibaigė.
Naujas smūgis partijai – VRK sprendimas
Rugpjūčio 20 dieną „Nemuno aušra“ sulaukė dar vienos politiškai svarbios žinios. Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad partija ir jos pirmininkas R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą dėl 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų kampanijų finansavimo.
VRK nurodė nustačiusi neteisėto finansavimo per trečiuosius asmenis ir juridinių asmenų lėšų naudojimo atvejų.
Komisijos pirmininkė Lina Petronienė taip pat nurodė, kad dėl priimto sprendimo partijai gali grėsti valstybės dotacijos netekimas – šį klausimą numatyta svarstyti rudenį.
Dar birželį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitoje byloje buvo konstatavęs, kad VRK pagrįstai nustatė šiurkštų įstatymo pažeidimą dėl „Nemuno aušros“ lėšų naudojimo automobilių nuomai iš partijos vadovybės narių.
Prezidentas apie partiją kalba ir šiandien
G. Nausėdos kritika „Nemuno aušros“ atžvilgiu nesibaigė partijai pasitraukus į opoziciją.
Rugsėjo pradžioje prezidentas komentavo informaciją, kad dabartinė VRK narė Laura Matjošaitytė prieš 2024 metų Seimo rinkimus galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“. Šalies vadovas teigė, kad viešumoje pasirodžiusios aplinkybės jo nenuteikia pozityviai, tačiau pabrėžė norintis pirmiausia išsamiau susipažinti su situacija.
Pati L. Matjošaitytė rugsėjo 3 dieną pareiškė, kad jos ir „Nemuno aušros“ nesiejo sutartiniai santykiai ir kad ji iš partijos nėra gavusi pinigų.
Todėl šiuo metu šios aplinkybės neturėtų būti pristatomos kaip galutinai nustatytas interesų konfliktas.
Iš valdžios pasitraukė, tačiau rinkėjų palaikymo neprarado
Dar vienas svarbus dabartinės situacijos aspektas – išmetimas iš koalicijos „Nemuno aušros“ politiškai nesunaikino.
Liepą atliktos visuomenės apklausos rodė, kad R. Žemaitaičio vadovaujama partija tebėra tarp populiariausių politinių jėgų. Vienoje „Spinter tyrimų“ apklausoje ji su 8,5 proc. palaikymu pakilo į trečiąją vietą.
Kitoje liepą atliktoje apklausoje už „Nemuno aušrą“ nurodė balsuosiantys 11,1 proc. respondentų – pagal šį tyrimą partija paklaidos ribose kilo į antrą vietą.
Taigi praėjus beveik metams po G. Nausėdos perspėjimo situacija paradoksali: politinė riba, apie kurią kalbėjo prezidentas, galiausiai buvo nubrėžta ir „Nemuno aušra“ neteko vietos valdžioje, tačiau partijos palaikymas visuomenėje niekur nedingo.
Būtent todėl klausimas, kurį prezidentas kėlė dar 2025 metais – kaip tradicinėms partijoms reaguoti į visuomenės nepasitenkinimą ir augančias protesto politines jėgas – išlieka aktualus ir šiandien.