Maskvos oro uostuose dėl dronų atakos kilo didelių veiklos sutrikimų: Vnukove ir Šeremetjeve atšaukta arba atidėta daugiau nei 120 skrydžių. Viešai skelbta, kad dalis keleivių buvo priversti laukti terminaluose, o kai kurie reisai perkelti į kitą dieną.
Tvarkaraščių pokyčiai palietė beveik 40 išvykstančių ir daugiau nei 80 atvykstančių skrydžių. Nors kai kurie keleiviai dar spėjo įlipti į lėktuvus, 22:27 vietos laiku abiejuose oro uostuose buvo įjungtas specialusis „Kilimo“ režimas. Terminaluose liko šimtai žmonių su bagažo vežimėliais.
Po Zelenskio įspėjimo sutrikimai sustiprėjo
Rugsėjo 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl didelio Ukrainos dronų skaičiaus Rusijos oro erdvė civilinei aviacijai tampa pavojinga. Po šio pareiškimo Maskvos oro uostuose pradėjo daugėti atšauktų reisų – viešai buvo skelbta, kad neįvyks beveik 30 skrydžių.
Vėliau padėtis dar labiau paaštrėjo: Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostų veikla buvo stabdoma antrą naktį iš eilės. Rusijoje „Kilimo“ planu vadinamas specialus oro erdvės režimas, taikomas kilus rimtai grėsmei, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių atakos metu arba pastebėjus nežinomus objektus.
Įvedus tokį režimą, civiliniai orlaiviai turi nedelsdami palikti nustatytą zoną arba nusileisti. Dėl to oro uostų darbas gali būti smarkiai apribotas arba visiškai sustabdytas. Remiantis viešais pranešimais, toks režimas rugsėjo 2-osios vakarą buvo įjungtas Maskvos danguje.
Maskvos pareigūnų pateikti duomenys
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad rugsėjo 2-osios vakarą oro gynyba numušė 9 dronus, skridusius sostinės link. Rugsėjo 3 d. 00:27 val. jis pranešė, kad numuštų dronų skaičius išaugo iki 10. Vieši duomenys rodė, kad grėsmė buvo fiksuojama ne kaip vienkartinis incidentas, o kaip besitęsianti naktinė banga.
Tuo metu Vladimiro Putino patarėjas Antonas Kobiakovas tvirtino, jog į Rusiją skristi saugu, nepaisant Ukrainos įspėjimų.
Jis sakė:
„Ėmėmės maksimalių priemonių, kad užtikrintume savo piliečių oro saugą. Ir esu tikras, kad mūsų erdvė yra saugi“, – sakė jis.
Šis pareiškimas nesutapo su keleivių patirtimi oro uostuose, kur buvo fiksuojami skrydžių atšaukimai, vėlavimai ir priverstinis „Kilimo“ režimas. Taip pat skelbta, kad vien per rugsėjo 2-osios vakaro įvykius Vnukove ir Šeremetjeve atidėta arba atšaukta apie 120 skrydžių.
Kokia padėtis susiklostė Maskvos oro uostuose
Vieši pranešimai patvirtina kelis pagrindinius faktus: Vnukove ir Šeremetjeve paveikta daugiau nei 120 skrydžių, 22:27 val. įjungtas „Kilimo“ režimas, o Maskvos meras paskelbė apie 9–10 numuštų dronų. Be to, tai buvo antra iš eilės naktis, kai sostinės oro uostų darbas buvo stabdomas.
Šie įvykiai sekė po Volodymyro Zelenskio įspėjimo, kad Rusijos oro erdvė civilinei aviacijai gali būti pavojinga. Karo Ukrainoje metu keičiasi ne tik fronto linija, bet ir civilinių skrydžių rizikos aplinkybės. Kol kas žinoma, kad skrydžių trikdžiai Maskvoje buvo realūs, o Rusijos pareigūnai juos aiškino saugumo priemonėmis ir tvirtino, jog oro erdvė kontroliuojama.