Reprodukcinės medicinos tyrimai žengė dar vieną svarbų žingsnį: mokslininkams pavyko iš vyro odos ląstelių sukurti funkcines žmogaus kiaušialąstes, kurias galima apvaisinti kito vyro sperma. Jei tokia technologija ateityje būtų pritaikyta klinikoje, du vyrai galėtų susilaukti biologinio vaiko be įprasto moters reprodukcinės sistemos dalyvavimo.
Šis metodas grindžiamas vyro odos ląstelės branduolio perkėlimu į donoro kiaušialąstę, iš kurios prieš tai pašalinamas branduolys. Taip sukuriamas embrionas, neturintis moters genetinės medžiagos, tačiau galintis vystytis toliau.
Mokslininkai šį procesą vadina „mitomejoze“. Jis imituoja natūralų ląstelių dalijimąsi ir leidžia kiaušialąstei išlaikyti vieną chromosomų rinkinį. Tai būtina todėl, kad odos ląstelėse paprastai yra du chromosomų rinkiniai, o įprastoje kiaušialąstėje – vienas. Be šio proceso embriono vystymasis nebūtų tinkamas.
Galima nauda nevaisingumo gydymui
Technologija gali būti reikšminga ne tik vyrų poroms. Ji taip pat suteiktų naujų galimybių moterims, kurios negali susilaukti vaikų dėl kiaušialąsčių trūkumo ar prastos jų kokybės. Tokias problemas gali lemti įvairios sveikatos būklės arba vėžio gydymas, pažeidžiantis reprodukcinę funkciją.
Edinburgo universiteto profesorius Richard Anderson teigia, kad galimybė genetinę medžiagą panaudoti naujoms kiaušialąstėms sukurti galėtų tapti dideliu reprodukcinės medicinos proveržiu. Tai leistų kai kurioms moterims turėti biologinių vaikų naudojant jų pačių genetinę medžiagą.
Šis sprendimas taip pat galėtų papildyti apvaisinimo mėgintuvėlyje, arba IVF, galimybes. Šios procedūros sėkmė dažnai priklauso nuo kiaušialąstės kokybės, todėl netinkamos ląstelės gali tapti kliūtimi gydymui. Kiaušialąsčių kūrimas iš somatinių, arba kūno, ląstelių teoriškai išplėstų nevaisingoms poroms ir pavieniams asmenims prieinamas gydymo galimybes.
Pirmieji laboratorinių tyrimų rezultatai
„Mitomejozės“ metodas kol kas išbandytas laboratorijoje. Tyrėjams pavyko sukurti 82 funkcines kiaušialąstes. Po apvaisinimo maždaug 9 procentai embrionų pasiekė blastocistos stadiją – ankstyvą vystymosi etapą, kuris pagal įprastą IVF procedūrą yra susijęs su embriono perkėlimu į gimdą.
Vis dėlto gauti rezultatai tebėra preliminarūs. Dauguma embrionų vystėsi tik iki apvaisinimo stadijos, o dalis blastocistų turėjo chromosomų anomalijų. Todėl būtini tolesni tyrimai, kurie padėtų įvertinti metodo saugumą ir veiksmingumą.
Ekspertai šį darbą apibūdina kaip „jaudinantį koncepcijos įrodymą“ ir reikšmingą proveržį sudėtingoje reprodukcinės medicinos srityje. Tačiau iki galimo pritaikymo žmonių gydymui dar reikia įveikti nemažai mokslinių iššūkių.
Technologija kelia ir etinių klausimų
Sautamptono universiteto reprodukcinės medicinos specialistas profesorius Ying Cheong mano, kad tokie tyrimai ateityje gali pakeisti požiūrį į nevaisingumą, persileidimus ir žmogaus reprodukcijos galimybes. Nors šiuo metu kalbama tik apie ankstyvus laboratorinius tyrimus, jų rezultatai rodo potencialą žmonėms, kurie negali susilaukti vaikų įprastais būdais, taip pat LGBTQ+ bendruomenei.
Kartu naujoji technologija verčia iš naujo svarstyti su žmogaus reprodukcija, genetinės medžiagos kontrole ir šeimos samprata susijusius klausimus. Jei metodas būtų toliau plėtojamas, reikėtų diskutuoti apie jo taikymo taisykles, ribojimus, saugumą ir atsakomybę.
Tad šis tyrimas kol kas nėra praktinis būdas susilaukti vaikų, tačiau jis gali tapti svarbiu atspirties tašku keičiant supratimą apie biologinę reprodukciją ir šeimos kūrimo galimybes.
