Kodėl šalia Algirdo Brazausko nenori būti palaidoti kiti prezidentai ir net jo našlė Kristina? Atskleidžiame tiesą

Antakalnio kapinėse įkurtas Prezidentams skirtas panteonas iki šiol nesulaukia plačios pagarbos ir domina ne tik paprastus piliečius, bet ir pačius Lietuvos vadovus bei jų artimuosius. Pirmasis šiame panteone palaidotas buvęs prezidentas Algirdas Brazauskas sulaukia vangios valstybės ir artimųjų priežiūros, o neįprasta yra tai, kad net jo našlė Kristina Brazauskienė atsisako būti palaidota šalia jo. Tokia situacija kelia daug klausimų ir užkliūva tiek visuomenės, tiek politinės bendruomenės nariams.

Algirdo Brazausko kapas ir našlės sprendimas

Vilnietė, prieš metus aplankiusi Algirdo Brazausko kapą Antakalnio kapinėse, pažymėjo: „Alpo dėl to Brazausko, dabar žvakelės neuždega… Žodžio nebuvo galima blogo pasakyti apie A. Brazauską“. Tačiau savivaldybės atstovai pabrėžia, kad už dvivietės kapavietės priežiūrą yra atsakinga būtent prezidento našlė Kristina. Ji, dar prieš kelerius metus aktyviai palaikiusi panteono idėją ir rimtai derėjusi dėl vietos, dabar atvirai sako, kad neketina amžinojo poilsio atgulti šalia savo vyro. „Ne, aš jau nepretenduoju. Kur mane palaidos, ten ir gulsiu. Man nesvarbu“, – teigia K. Brazauskienė, neatskleisdama priežasčių, kodėl pasikeitė jos nuomonė.

Prezidentų panteono įkūrimo istorija ir dabartinė situacija

Prezidentų kalnelis Antakalnio kapinėse buvo įkurtas 2010 metais, praėjus maždaug metams po Algirdo Brazausko mirties. Sumanymas buvo pažymėti svarbiausių Lietuvos vadovų amžinojo poilsio vietą kaip reprezentatyvią ir deramai prižiūrimą, įtraukiant ir jų antrąsias puses. Tačiau realybėje projektas buvo įgyvendintas gana chaotiškai, o pinigų panaudojimas šiame kontekste kelia klausimų – išleista apie 3 milijonus litų, tačiau neegzistuoja jokie dokumentai ar aiškūs paaiškinimai, kaip ir kam šios lėšos buvo naudojamos. Kai kurie savivaldybės atstovai ir politikai pripažįsta, kad šis panteonas dažnai lieka pamirštas, o kapinių priežiūra yra tokia pati, kaip ir kitose miesto kapinėse.

„Visos paveldo kapinės, tai įeina ir Antakalnis, ir Rasos, yra šienaujamos penkis kartus per sezoną. Nėra išskiriama, kad tai – panteonas, yra bendras kapinių plotas, kuris prižiūrimas vienodai“, – patvirtina kapinių priežiūros įmonės „Ecoservice“ atstovas Darius Jakutonis.

Prezidentų ir jų šeimų požiūris į amžino poilsio vietą

Dauguma buvusių ir dabartinių prezidentų bei jų šeimų renkasi kitas vietas savo amžinojo poilsio vietai, dažniausiai gimtinėje ar artimųjų kapinėse. Pavyzdžiui, Prezidentas Antanas Smetona ir toliau ilsisi Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Prezidentas Kazys Grinius palaidotas Marijampolėje – nei vienas jų artimųjų nesvarsto galimybės atsikelti į Vilnių, į Prezidentų panteoną.

Dabartiniai šalies vadovai elgiasi panašiai. Prezidentas Valdas Adamkus po žmonos Almos mirties pasirinko ją palaidoti Kaune, o pats nesuderino savo amžinojo poilsio vietos su Antakalnio kapinėmis. Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis planuoja būti palaidotas istorinėse Rasų kapinėse, šalia savo tėvų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat neatskleidė savo laidotuvių planų, tačiau jos tėvai ilsisi Karveliškių kapinėse. Tai liudija, kad Prezidentų panteonas, nors ir simboliškai svarbus, nėra prioritetas ne tik politinėms asmenybėms, bet ir jų šeimoms.

Politinių ir ideologinių skirtumų vaidmuo

Signataras Virgilijus Kačinskas komentuoja, kad kai kurie buvę prezidentai nenorėtų būti laidoti šalia Algirdo Brazausko dėl ideologinių nesutarimų ar asmeninių pažiūrų. „Jeigu aš būčiau prezidentas, tai šalia kito prezidento nenorėčiau būti palaidotas. Nes… na, gali būti ideologija, gali būti pažiūros, gali būti įvairūs dalykai“, – pažymi jis. Tai rodo, kad Lietuvos politinės istorijos atspindžiai ir asmeninės patirtys daro įtaką net amžinojo poilsio sprendimams.

Taigi Prezidentų panteonas – nors ir graži idėja, simbolizuojanti vienybę ir pagarbą Lietuvos vadovams, bet jis yra mažai naudojamas ir nelabai prižiūrimas. Artimųjų asmeniniai sprendimai ir platesnės istorines-politinės aplinkybės lemia, kad šis kapinių kampe likęs panteonas dažnai lieka tuščias ir su mažai praeivių bei visuomenės dėmesio.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *