Kaliningrade išbandytas Rusijos pasirengimas galimai mobilizacijai

Liepos mėnesį Kaliningrado srityje vykusios pratybos buvo skirtos mobilizacijos ir logistikos procedūroms patikrinti. Vakarų žvalgybos tarnybų dėmesį jos patraukė dėl to, kad manevruose buvo numatyta, kaip apgyvendinti ir aprūpinti galimus šauktinius – pasirūpinti jų maitinimu bei ginkluote.

Kaliningrado reikšmė Rusijos planuose

Kaliningrado sritis Maskvai svarbi dėl kelių priežasčių. Tai strateginę reikšmę turintis uostas prie Baltijos, taip pat nuo pagrindinės Rusijos teritorijos atskirta eksklava. Vakarų analitikų vertinimu, regionas galėtų būti panaudotas kaip logistinis centras platesnėms mobilizacijos operacijoms, jei Kremlius nuspręstų skelbti naują šauktinių bangą.

Šios pratybos, apie kurias skelbė „The Wall Street Journal“ šaltiniai, laikomos platesnio ciklo Rusijoje dalimi. Tokiais mokymais siekiama išbandyti mobilizacijos procedūras ir pasirengimą užtikrinti viešąją tvarką krizės atveju.

Įtampa prie Baltijos ir NATO dėmesys

Kaliningrado reikšmę didina ir jo geografinė padėtis. Analitikai išskiria Suvalkų koridorių – siaurą teritorijos ruožą tarp Kaliningrado ir Baltarusijos. Konflikto atveju jo kontrolė turėtų didelę taktinę reikšmę.

Tuo metu NATO netoli eksklavos oro erdvėje taip pat rengė karines pratybas, kuriose dalyvavo Aljanso oro ir sausumos pajėgos. Toks koordinuotas budrumas rodo susirūpinimą dėl galimų Maskvos veiksmų įtemptame regione.

Po 2022 metų mobilizacijos – daugiau dėmesio administravimui

Po 2022 m. mobilizacijos Kremlius pradėjo kurti registrus ir elektroninių pranešimų sistemas, skirtas karo tarnybai tinkamiems vyrams. Vienas ekspertas šią taktiką apibūdino taip: „Jiems lengviau varlę virti lėtai, pašaukiant žmones nedideliais skaičiais“.

Palaipsnis šaukimas galėtų padėti išvengti masinės panikos ir administracinių trikdžių, su kuriais Rusija susidūrė 2022 metais. Tuomet mobilizacija paskatino dideles migracijos bangas ir viešą nepasitenkinimą.

Vis dėlto žmogiškųjų išteklių trūkumas fronte išlieka problema. „Nemanau, kad tai bus lemiamas veiksnys Rusijai, ir šiais metais iš tiesų jau per vėlu, bet tai galėtų būti svarbus veiksnys 2027 m.“, – teigė Michaelas Kofmanas iš „Carnegie“ centro.

Jo vertinimu, atskiros mobilizacijos priemonės galėtų būti svarbios Rusijos vidutinės trukmės strategijai, tačiau artimiausiu metu kovos eigą pakeistų nedaug.

Galimos politinės ir humanitarinės pasekmės

Jeigu Kremliaus elitas pasirinktų kariuomenę stiprinti palaipsne mobilizacija, tai galėtų turėti politinių ir humanitarinių padarinių. Tarp jų būtų didesnis judėjimas pasienyje, ekonominės sankcijos ir vidaus neramumai.

Kremlius kartu išlaiko griežtą karinę retoriką. Kremliaus atstovas pareiškė: „Atsakas, kurį Kyjivas jaučia kiekvieną dieną, kiekvieną naktį bus jaučiamas ir toliau“. Tai rodo, kad konfrontacija regione išlieka intensyvi ir kasdienė.

Kaliningrado pratybos Europos saugumo architektūroje skatina didesnį budrumą bei karinių ir diplomatinių atsakų paiešką. Svarbu stebėti ne tik didelio masto manevrus, bet ir administracinius pokyčius, kurie galėtų leisti mobilizaciją vykdyti sklandžiau, mažinant jos poveikį režimo reputacijai, tačiau kartu sukeliant ilgalaikių padarinių regionui.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Bernotavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *