Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia, kad Lietuvos kariuomenė būtų aprūpinta mažiausiai 12 tūkst. šarvinių liemenių, o jų įsigijimui būtų netaikomos įprastos viešųjų pirkimų procedūros. Dėl tokios išimties ministerija kreipėsi į Vyriausybę.
KAM remiasi Europos Sąjungos sutartyje numatyta galimybe valstybei narei imtis priemonių, būtinų apsaugoti gyvybinius saugumo interesus, susijusius su ginklais ir karinės paskirties medžiagomis.
Ministerija akcentuoja kariuomenės poreikius
Projekto teikime nurodoma, kad išimtimi būtų siekiama „apsaugoti esminį valstybės gyvybinį saugumo interesą – stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią atsižvelgiant į saugumo situaciją regione. Tai lemia poreikį imtis skubių veiksmų, norint aprūpinti kariuomenę šarvinėmis liemenėmis, apsaugančiomis karių gyvybes ir užtikrinančiomis saugumą“.
Planuojama įsigyti ne mažiau nei 12 tūkst. šarvinių liemenių komplektų. Jų apsaugos klasė turėtų atitikti IV lygį pagal JAV Teisingumo departamento Nacionalinio teisingumo instituto nustatytą standartą.
Kaip pagrindinį galimą tiekėją KAM įvardija „Safariland Lithuania“. Ministerijos teigimu, ši įmonė Lietuvoje turi technologinių pajėgumų gaminti reikiamos klasės liemenes.
Pasak KAM, vietinė gamyba leistų sutrumpinti tiekimo grandines, pritaikyti įrangą šalies poreikiams ir užtikrinti spartesnę jos priežiūrą bei atnaujinimą. Tai, ministerijos vertinimu, būtų ypač svarbu krizės ar mobilizacijos metu, kai tarptautinis tiekimas galėtų sutrikti.
Projektui kelti skaidrumo ir konkurencijos klausimai
KAM pasiūlymas jau sulaukė kritikos. Pavasarį pastabų jam pateikė Teisingumo ministerija ir Konkurencijos taryba.
Konkurencijos taryba pažymėjo, kad argumentai dėl trumpesnių tiekimo grandinių yra bendro pobūdžio. Tarybos vertinimu, tokia logika galėtų tapti pretekstu daugeliui pirkimų vykdyti be konkurso. Ji taip pat rekomendavo tiksliau nurodyti, kokia gamybos dalis iš tiesų vyktų Lietuvoje ir kiek tiekimas būtų priklausomas nuo užsienyje pagamintų komponentų.
Viešojoje erdvėje dėmesio sulaukė ir „Safariland Lithuania“ nuosavybės struktūra.
Registrų duomenimis, įmonės akcijos priklauso Nyderlanduose registruotai bendrovei, o ši – Honkonge registruotai grupei. Jos galutiniu naudos gavėju nurodomas JAV verslininkas Warrenas Kandersas. KAM teigia, kad kompetentingos institucijos dėl šio tiekėjo neįžvelgia nacionalinio saugumo grėsmės.
Ministerijos atstovai taip pat pabrėžia, kad „Planuojamos lėšos liemenėms įsigyti yra riboto naudojimo informacija ir ji nėra viešintina“.
Tuo metu kritikai teigia, kad viešųjų išteklių valdymui svarbūs skaidrumo ir konkurencijos principai. Jų vertinimu, išimtis būtina aiškiai ir argumentuotai pagrįsti, o prireikus tokį sprendimą galėtų vertinti ir Europos Komisija.
Sprendimą priims Vyriausybė
Galutinis sprendimas priklausys nuo Vyriausybės vertinimo. Ji turės apsispręsti, ar svarbesnis bus greitas aprūpinimas ir gamyba Lietuvoje, ar viešosios konkurencijos principai bei galimybė dalyvauti platesniam tiekėjų ratui.
Šis atvejis iškelia platesnį klausimą, kaip derinti nacionalinio saugumo poreikius su viešųjų pirkimų skaidrumu ir konkurencija.