Sunkumas atsikelti rytais, mieguistumas dieną ir energijos stoka ne visuomet tėra pavasarinio nuovargio požymiai. Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Vieversytė atkreipia dėmesį, kad tokią savijautą gali lemti tiek kasdieniai įpročiai, tiek sveikatos sutrikimai.
Kas gali sukelti mieguistumą?
Savijautai įtakos gali turėti laikrodžio persukimas į vasaros laiką, kai sutrumpėja miegas arba pasikeičia įprastas paros ritmas. Energijos lygį veikia ir šviesos trūkumas: tamsesniu laikotarpiu mažėja saulės spindulių, todėl silpnėja vitamino D sintezė, gali suprastėti nuotaika.
Nuolatinį mieguistumą taip pat gali lemti per trumpas ar nekokybiškas miegas, pamaininis darbas, miego apnėja, skydliaukės sutrikimai, mažakraujystė, depresija ar neurologinės ligos.
Įpročiai, galintys pabloginti savijautą
Riziką jaustis išsekusiam didina piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, magnio trūkumas, nepakankamas fizinis aktyvumas, lėtinis skausmas ir nutukimas. Miegą gali trikdyti ir per didelis kofeino kiekis, ypač tada, kai jo vartojama vėlyvą popietę. Dėl to vėliau gali atsirasti dieninis mieguistumas.
Ilgalaikis stresas bei nerimas taip pat gali sutrikdyti miegą. Tokiu atveju žmogus net ir ilgiau gulėdamas gali nesijausti pailsėjęs.
Kava budrumą grąžina tik trumpam
Kofeinas trumpam padidina budrumą, pagerina nuotaiką ir smegenų veiklą, tačiau jo poveikis nėra ilgalaikis. Be to, dažnai vartojant kavą organizmas pripranta, todėl išsivysto tolerancija.
Didelis kofeino kiekis gali sukelti drebulį, širdies permušimus, nerimą ir nemigą. Todėl kavą patariama vartoti saikingai ir nevartoti kofeino po pietų.
Kas gali padėti namuose?
Pradėti verta nuo paprastų kasdienių pokyčių. Mieguistumą gali padėti mažinti:
- lengva rytinė mankšta;
- pasivaikščiojimas gryname ore;
- patalpų vėdinimas;
- pakankamas skysčių vartojimas;
- reguliarus valgymas ir pusryčiai.
Tuščias skrandis gali būti viena iš energijos trūkumo dieną priežasčių. Taip pat rekomenduojama bent valandą prieš miegą nežiūrėti televizoriaus ir nesinaudoti mobiliaisiais įrenginiais.
Likus dviem valandoms iki gulimosi reikėtų nevalgyti, o miego ir kėlimosi laiką stengtis išlaikyti vienodą kiekvieną dieną.
Fizinis aktyvumas ir miego higiena
Reguliarus judėjimas gerina miego kokybę ir gali sumažinti mieguistumą. Net vidutinio intensyvumo pratimai tris–penkis kartus per savaitę gali reikšmingai pagerinti savijautą.
Ne mažiau svarbi ir miego higiena. Miegamajame turėtų būti tamsu ir ramu, o prieš miegą reikėtų vengti stimuliuojančios veiklos. Tai padeda užtikrinti gilesnį ir atstatomąjį miegą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Medicininės konsultacijos reikėtų, jei nuovargis užsitęsia, trukdo dirbti ar atlikti kasdienes užduotis, stipriai blogėja nuotaika arba jaučiamas nuolatinis silpnumas. Į gydytoją svarbu kreiptis ir tuomet, jei yra buvę atvejų, kai užmigote prie vairo.
Gydytojas gali skirti bendrą kraujo tyrimą, gliukozės, skydliaukės hormonų, feritino, vitamino D ir B12, folio rūgšties bei kalcio tyrimus. Žiemą ir ankstyvą pavasarį dažnai nustatomas vitamino D trūkumas, todėl kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama papildomai vartoti vitaminą D.
Gyvenimo būdo pakeitimai neretai padeda sumažinti nuovargį ir mieguistumą, tačiau simptomams nepraeinant ar stiprėjant svarbu kreiptis profesionalios medicininės pagalbos ir atlikti gydytojo rekomenduojamus tyrimus.