Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT) padeda gydytojams įvertinti vidaus organus bei audinius ir nustatyti jų pakitimus. Vis dėlto šie tyrimai veikia skirtingai, todėl skiriasi jų taikymo sritys, trukmė ir saugumo aspektai. Žinant pagrindinius skirtumus, lengviau suprasti, kodėl konkrečiu atveju rekomenduojamas vienas ar kitas tyrimas.
Skirtingi tyrimų veikimo principai
MRT vaizdams išgauti pasitelkia stiprų magnetinį lauką ir radijo bangas. Jos veikia organizmo audiniuose esančius vandenilio atomų branduolius, o jų sukuriami signalai apdorojami ir paverčiami detaliais audinių vaizdais. Kadangi MRT nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, šis metodas laikomas tinkamesniu tuomet, kai tyrimą reikia kartoti arba atlikti ilgalaikį stebėjimą.
KT pagrįsta rentgeno spinduliais. Jie leidžia greitai gauti kūno skerspjūvių vaizdus ir sudaryti trimačius arba daugiaplanius organų atvaizdus. Šis tyrimas ypač gerai parodo kaulines struktūras ir plaučius, be to, dėl greito atlikimo dažnai pasitelkiamas skubiosios medicinos atvejais.
Kokiais atvejais dažniau pasirenkamas MRT?
MRT pranašumas išryškėja tada, kai būtina išsamiai ištirti minkštuosius audinius. Jis dažnai atliekamas vertinant smegenų pokyčius, nugaros smegenų patologijas, raumenų, raiščių ir sąnarių traumas. Tyrimas taip pat gali būti naudojamas onkologiniams procesams lokalizuoti ir jų stadijai nustatyti.
Dėl galimybės matyti subtilius audinių skirtumus MRT yra ypač naudingas diagnozuojant neurologines ligas, tarp jų išsėtinę sklerozę ir smegenų navikus.
Kada pranašesnė kompiuterinė tomografija?
KT dažniau pasirenkama vertinant kaulus, ieškant po traumos atsiradusio vidinio kraujavimo ar diagnozuojant plaučių ligas. Atliekant kraujagyslių tyrimą su kontrastine medžiaga, KT taikoma angiografijai.
Skubiais atvejais, pavyzdžiui, patyrus galvos traumą ar įtariant ūminę pilvo būklę, KT neretai tampa pirmuoju pasirinkimu. Tam įtakos turi tyrimo greitis ir prieinamumas.
Saugumas ir galimi apribojimai
MRT negali būti atliekamas visiems pacientams.
Tyrimas gali netikti turint tam tikrų metalinių implantų arba elektroninių implantuojamų prietaisų, pavyzdžiui, seno tipo širdies stimuliatorių. Diskomfortą kai kuriems žmonėms taip pat gali sukelti uždara tyrimo erdvė ir ilgesnis gulėjimas.
Kai reikia naudoti kontrastą, MRT atveju skiriami gadolinio preparatai. Jų tinkamumą turi įvertinti gydytojas, ypač jei pacientas serga inkstų liga.
KT metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, todėl nereikalingų pakartotinių tyrimų reikėtų vengti. Tai ypač aktualu vaikams ir nėščioms moterims. KT kontrastui dažnai naudojami jodo preparatai, kurie gali turėti poveikį inkstams arba sukelti alerginių reakcijų.
Galiausiai tinkamiausias tyrimas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokį klinikinį klausimą reikia išspręsti, kokia yra paciento būklė, ar tyrimas prieinamas ir ką rekomenduoja gydytojas. Konsultacijos metu specialistas gali paaiškinti konkretaus metodo naudą, galimas rizikas ir alternatyvas.