Pastebėjus pelėsį ant maisto, ne visada pakanka pažeistą vietą tiesiog nupjauti. Pelėsio sporos ir jų gaminamos medžiagos gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų sutrikimus, o ilgalaikis toksinių junginių – mikotoksinų – poveikis gali būti susijęs ir su rimtesniais sveikatos sutrikimais.
Mikotoksinai gali būti įvairiuose produktuose
Mikotoksinai – tai natūralūs pelėsių gaminami toksinai. Jie aptinkami grūduose, riešutuose, vaisiuose, sultyse ir kituose maisto produktuose. Šių medžiagų rūšių yra daug, o mokslininkai atranda ir naujų jų variantų.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, maždaug 25 proc. pasaulio grūdų gali būti paveikti vienos pavojingiausių mikotoksinų rūšių – aflatoksinų. Jie gali sukelti kepenų vėžį ir lėtinį apsinuodijimą, todėl kelia grėsmę tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Galimi simptomai ir didesnės rizikos grupės
Trumpas kontaktas su pelėsiais gali būti siejamas su galvos skausmu, pykinimu, vėmimu ar viduriavimu. Taip pat gali pasireikšti čiaudulys, kosulys ir dusulys. Šie kvėpavimo takų simptomai ypač aktualūs jautresniems žmonėms ir sergantiesiems astma.
Asmenims, turintiems imunodeficitą, pelėsiai gali sukelti sunkesnes infekcijas. Tuo metu ilgalaikis mikotoksinų poveikis siejamas su kepenų ir inkstų pažeidimais bei susilpnėjusia imunine sistema.
Kodėl ne visada pakanka nupjauti pelėsį?
Dažna klaida – manyti, kad duoną, vaisių ar kitą produktą dar galima saugiai suvalgyti pašalinus tik matomą pelėsio dalį. Daugumos maisto produktų atveju tai nėra saugu, nes mikroskopinės pelėsio šaknys gali būti įsiskverbusios giliai į minkštą ar porėtą struktūrą. Todėl pavojingos medžiagos gali likti ir tada, kai paviršiuje pelėsio nebematyti.
Ką daryti radus pelėsį ant maisto?
Pelėsio pažeistus minkštus produktus rekomenduojama išmesti. Tai taikoma duonai, jogurtui, sūriams, uogoms, marmeladui, ruošiniams, pusfabrikačiams ir virtiems patiekalams.
Jei pelėsis pastebimas ant grūdų, riešutų ar miltų, šiuos produktus taip pat reikėtų išmesti dėl galimų mikotoksinų.
Kai kuriuos kietesnius produktus, pavyzdžiui, tvirtus kietuosius sūrius ar kietesnę mėsą, pagal specialių institucijų rekomendacijas galima vartoti pašalinus ne tik matomą pelėsį, bet ir bent 2,5 cm pločio zoną aplink jį. Vis dėlto toks pasirinkimas yra rizikingesnis ir nerekomenduojamas silpnesnės sveikatos žmonėms.
Kaip sumažinti pelėsio atsiradimo riziką?
- Palaikykite švarą virtuvėje ir šaldytuve, patalpas reguliariai vėdinkite.
- Pirkite mažesnius kiekius ir rinkitės šviežius produktus.
- Maisto nelaikykite kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas, nes taip didėja pelėsio ir bakterijų dauginimosi rizika.
- Likučius laikykite sandariuose induose ir suvartokite per 3–4 dienas.
Radus supelijusį produktą, jo nereikėtų artimai uostyti. Maistą reikia nedelsiant išmesti, o vietą, kurioje jis buvo laikomas, nuvalyti ir dezinfekuoti. Šaldytuvą verta išvalyti bent kartą per kelis mėnesius. Tam gali tikti šiltame vandenyje ištirpintas arbatinis šaukštelis sodos – toks tirpalas valo ir neutralizuoja kvapus. Kartais taip pat patariama naudoti tinkamai praskiestą baliklio tirpalą, o paviršius po valymo kruopščiai išdžiovinti.
Pelėsis nėra vien estetinė problema. Tinkamas maisto laikymas, virtuvės higiena ir greita reakcija pastebėjus pelėsį padeda sumažinti galimą pavojų sveikatai.