Blakstienų slinkimas ne visuomet tėra natūralus ar su kosmetika susijęs reiškinys. Įprastai per dieną žmogus gali netekti 1–4 blakstienų, tačiau gausesnis jų byrėjimas, retėjimas ar vietomis atsirandantys pleiskanojantys plotai kartais rodo sveikatos sutrikimus. Priežastis gali būti ir tam tikri įpročiai, alergija ar naudojamos priemonės.
Galimos blakstienų retėjimo priežastys
Trichotilomanija
Trichotilomanija – elgesio sutrikimas, kai žmogus impulsyviai tampo ar suka savo plaukus, taip pat ir blakstienas bei antakius. Ši psichologinės kilmės problema neretai susijusi su nerimu ir sunkumais valdant stresą. Gydymui gali būti taikoma elgesio terapija, kai kuriais atvejais skiriami medikamentai, tačiau svarbi ir tinkama psichologinė pagalba. Jei pastebite, kad dažnai tiesiate rankas prie akių, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Skydliaukės veiklos pokyčiai
Blakstienų retėjimą gali lemti tiek hipertiroidizmas, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, tiek hipotirozė, kai jų kiekis yra per mažas. Esant hipertiroidizmui, gali varginti nemiga, svorio kritimas ir šilumos netoleravimas. Hipotirozei būdingesnis jautrumas šalčiui, vidurių užkietėjimas, sausa oda ir plaukų slinkimas.
Skydliaukės būklei įvertinti atliekami kraujo tyrimai – tiriamas TSH ir laisvas T4. Prireikus atliekama skydliaukės echoskopija ir konsultuojamasi su endokrinologu.
Alerginė reakcija į kosmetiką
Blakstienų tušuose, klijuose ar makiažo valikliuose esančios cheminės medžiagos gali sudirginti odą arba sukelti alergiją. Dėl to blakstienos gali pradėti slinkti. Rekomenduojama rinktis švarias ir nepasenusias priemones, prieš naudojant naują produktą atlikti jautrumo testą, o makiažą prieš miegą kruopščiai pašalinti.
Paraudus, pradėjus niežėti ar patinus vokams, kosmetikos priemonių naudojimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su gydytoju.
Alopecija ir imuninės ligos
Židininė alopecija yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema pažeidžia plaukų svogūnėlius. Tokiu atveju blakstienos gali retėti arba iškristi, o jų vietoje susidaryti apvalūs plikimo plotai.
Dažniausiai diagnozę nustato dermatologas, tačiau kartais gali prireikti ir odos biopsijos.
Gydymas priklauso nuo situacijos ir gali apimti vietinius arba sisteminius imunomoduliatorius.
Blefaritas ir infekcijos
Lėtinis vokų krašto uždegimas, vadinamas blefaritu, gali pasireikšti niežuliu, paraudimu, pleiskanojimu ir blakstienų byrėjimu. Gydant šią būklę gali būti rekomenduojama vokų higiena, šilti kompresai ir antiseptiniai losjonai. Prireikus gydytojas skiria vietinio poveikio antibiotikus arba kortikosteroidus.
Gydymo poveikis
Chemoterapija ir kai kurie kiti gydymo būdai gali laikinai paveikti plaukų folikulus, todėl pradeda intensyviau slinkti plaukai, taip pat ir blakstienos. Po gydymo jie dažniausiai atauga, tačiau jų struktūra ar spalva gali pasikeisti.
Ką daryti pastebėjus pokyčių?
Norint sumažinti blakstienų pažeidimo riziką, reikėtų vengti intensyvaus akių trynimo ir be reikalo jų liesti. Makiažo priemones svarbu reguliariai keisti bei kruopščiai valyti. Ricinos ar alyvuogių aliejus gali drėkinti blakstienų šaknis, tačiau prieš naudojant šias priemones būtina atlikti jautrumo testą.
Švelnus vokų masažas gali pagerinti kraujotaką, tačiau jis neturėtų būti atliekamas agresyviai. Jei blakstienų retėjimas nepraeina arba kartu vargina sausa oda, svorio pokyčiai ar stiprus niežėjimas, reikėtų kreiptis į dermatologą arba endokrinologą.
Blakstienų slinkimo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Todėl savidiagnostika ir drastiškos savigydos priemonės nėra tinkamas sprendimas – profesionalus įvertinimas padeda parinkti saugų ir veiksmingą gydymą.