Eksperimentinė vakcina, padėjusi išgydyti daugumą kraujo vėžiu sirgusių pelių, gali būti pradėta tirti su žmonėmis. Planuojama, kad ankstyvuosiuose klinikiniuose bandymuose dalyvaus pacientai, sergantys Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma.
Vakcinos poveikis išbandytas su pelėmis
Atlikdami eksperimentą mokslininkai pelėms skirtingose kūno vietose implantavo du vienodus navikus. Į vieną iš jų buvo suleista vakcina, aktyvinanti T limfocitus – imuninės sistemos ląsteles, padedančias organizmui atpažinti ir pulti navikus.
Imuninė reakcija paveikė ne tik tą naviką, į kurį buvo suleista vakcina, bet ir kitose vietose esančius darinius. Tyrimo duomenimis, gydymas padėjo išgydyti 97 proc. kraujo vėžiu sirgusių pelių. Šie rezultatai mokslininkams suteikė pagrindo vertinti, ar panašus veikimo principas galėtų pasiteisinti ir gydant žmones.
Planuojami pirmieji klinikiniai bandymai
Į artimiausiu metu numatomą tyrimą ketinama įtraukti apie 35 limfoma sergančius pacientus. Dalyviams šešias savaites būtų skiriama maža radiacijos dozė, taip pat numatytos dvi vakcinos dozės.
Tikslus laiko tarpas tarp vakcinos dozių dar nėra nustatytas. Jis bus derinamas atsižvelgiant į gydymo saugumą ir veiksmingumą. Iki šiol nurodoma, kad galimos nepageidaujamos reakcijos turėtų būti palyginti nedidelės – tai gali būti karščiavimas arba skausmas injekcijos vietoje.
Kitoks požiūris į imuninės sistemos aktyvinimą
Ši vakcina skiriasi nuo bendro pobūdžio gydymo metodų, kuriais siekiama sustiprinti imunitetą apskritai. Jos tikslas – konkrečiai paskatinti imuninę sistemą atpažinti vėžines ląsteles ir jas naikinti.
Jeigu tyrimai su žmonėmis būtų sėkmingi, ateityje kai kuriems pacientams galėtų sumažėti chemoterapijos poreikis arba jos būtų galima atsisakyti. Šis gydymas dažnai sukelia reikšmingų nepageidaujamų padarinių.
„Turime didžiulę problemą – tai vėžys ir mes niekada nebūsime patenkinti, kol nerasime sprendimo visiems“, – sakė tyrimo autorius dr. Ronaldas Levys iš Stanfordo universiteto.
Nuo viltingų rezultatų iki gydymo praktikoje – dar ilgas kelias
Jeigu vakcinos veiksmingumas pasitvirtintų klinikiniuose tyrimuose, ji galėtų pakeisti limfomų gydymą ir paskatinti naują požiūrį į imunoterapiją. Taip pat būtų vertinama, ar toks metodas galėtų būti pritaikomas kitoms vėžio rūšims.
Vis dėlto prieš plačiai taikant šį gydymą būtina įvertinti reglamentavimo reikalavimus, sukaupti ilgalaikius saugumo duomenis ir išsiaiškinti, kaip į vakciną reaguoja skirtingi pacientai. Todėl, nepaisant daug žadančių rezultatų, iki gydymo prieinamumo plačiam pacientų ratui dar gali praeiti nemažai laiko.
Pacientams ir jų artimiesiems rekomenduojama sekti patikimus medicinos šaltinius bei su gydytojais aptarti galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir pasirinkti kuo saugesnį gydymo planą.