Erkinį encefalitą dažniausiai siejame su erkės įkandimu, tačiau virusas žmogaus organizmą gali pasiekti ir kitu keliu – per tam tikrus maisto produktus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai atkreipia dėmesį, kad tinkamas pieno bei mėsos terminis apdorojimas yra svarbi apsaugos nuo šios ligos priemonė.
Viruso rezervuarai – erkės ir šiltakraujai gyvūnai
Erkinio encefalito virusas gamtoje cirkuliuoja tarp erkių ir įvairių šiltakraujų gyvūnų. Tarp galimų viruso nešiotojų yra laukiniai ir naminiai žinduoliai – ožkos, avys, stirnos ir šernai. Virusas gali patekti į gyvulių pieną arba audinius.
Praktiniai tyrimai rodo, kad gyvūnų populiacijose imunitetą virusui turinčių individų nėra reta. Ištyrus ožkas, didelė jų dalis turėjo antikūnų, o šernams taip pat nustatytas aukštas seroprevalencijos lygis. Todėl klausimas, ar jau reikėtų susirūpinti dėl erkių, išlieka aktualus – jų keliama grėsmė yra reali ir nuolatinė.
Erkinis encefalitas gali sukelti smegenų uždegimą ir ilgalaikių sveikatos pasekmių, todėl rizikos nereikėtų vertinti atsainiai.
Nepasterizuotas pienas gali tapti infekcijos šaltiniu
Didžiausias dėmesys skiriamas nepasterizuotam ožkos ir karvės pienui. Virusui patekus į pieną, tam tikrą laiką jis gali išlikti aktyvus. Dėl to geriant nepasterizuotą arba kitaip termiškai neapdorotą pieną kyla reali rizika užsikrėsti.
Gyvūnų organizme susidarantys antikūnai ne visada sutampa su viruso cirkuliacijos laikotarpiu. Tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai pieno tyrimuose virusas neaptinkamas, vėliau gyvuliui jis gali atsirasti. Todėl vien ankstesni tyrimų rezultatai negali būti laikomi pakankama saugumo garantija.
Ar erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant nepasterizuotą ožkos, kuriai buvo įsisiurbusi erkė, pieną? Tokia galimybė yra viena iš priežasčių, kodėl rekomenduojama vartoti tik tinkamai termiškai apdorotus pieno produktus.
Rizika susijusi ir su laukine mėsa
Virusas gali patekti ir per nepakankamai termiškai apdorotą laukinių gyvūnų mėsą.
Nors Lietuvoje duomenų apie užsikrėtimą tokiu būdu yra mažiau, kitose Europos šalyse tokie atvejai buvo užfiksuoti.
Dėl šios priežasties šernienos ir ožkienos mėgėjams patariama mėsą kruopščiai iškepti arba išvirti. Klausimas, ar turėtų suklusti laukinių žvėrių mėsos mėgėjai, aktualus pirmiausia tiems, kurie renkasi nepakankamai termiškai apdorotą žvėrieną.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?
Erkinio encefalito virusas jautrus aukštai temperatūrai. Užvirus pieną, virusas žūsta maždaug per dvi minutes, o pakaitinus jį iki 70 °C – per maždaug penkias minutes.
Vien užšaldymas viruso nepašalina. Riebalų turinčiuose produktuose, pavyzdžiui, svieste ar grietinėje, jis gali išsilaikyti ilgiau. Todėl svarbiausios rekomendacijos yra šios:
- vengti nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų;
- pieną bei pieno gaminius tinkamai termiškai apdoroti;
- mėsą, ypač laukinių gyvūnų, gerai iškepti arba išvirti;
- medžiotojams rūpestingai apdoroti laukinę žvėrieną.
Vakcinacija taip pat išlieka svarbia prevencijos priemone regionuose, kuriuose erkinis encefalitas yra endeminis. Šalyse, kuriose gyventojai aktyviai skiepijasi, nuo ligos protrūkių apsisaugoma geriau.
Asmens atsakomybė – domėtis rizikomis, laikytis maisto saugos reikalavimų ir prireikus su sveikatos priežiūros specialistais aptarti vakcinacijos galimybes.