Subalansuota mityba savaime neapsaugo nuo visų ligų, tačiau tam tikri produktai gali būti naudinga kasdienio raciono dalis. Kartu su fiziniu aktyvumu, reguliaria sveikatos priežiūra ir žalingų įpročių vengimu jie gali prisidėti prie mažesnės lėtinių ligų bei kai kurių vėžio formų rizikos. Štai penki produktai ir natūralūs veiksniai, apie kuriuos kalba moksliniai tyrimai bei tradicinė patirtis.
Česnakas – sieros junginių šaltinis
Česnakas pasižymi antimikrobinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Jo sudėtyje esantys sieros junginiai, ypač alicinas, siejami su kraujospūdžio bei cholesterolio kiekio reguliavimu ir imuninės sistemos stiprinimu. Kai kurie epidemiologiniai bei laboratoriniai tyrimai leidžia manyti, kad nuolatinis česnako vartojimas gali būti susijęs su mažesne tam tikrų vėžio formų rizika.
Norint išsaugoti daugiau aktyviųjų medžiagų, česnaką galima vartoti šviežią arba prieš dedant į patiekalą lengvai sutraiškyti. Vis dėlto dideli jo kiekiai gali sąveikauti su kraujo krešėjimą mažinančiais vaistais ir dirginti skrandį.
Medus: naudingas, bet turintis daug cukraus
Medus nuo seno vartojamas kosuliui ir gerklės diskomfortui palengvinti, taip pat žaizdoms gydyti. Natūralias jo antibakterines savybes lemia biologiškai aktyvios medžiagos, tarp jų ir nedidelis vandenilio peroksido kiekis.
Kadangi meduje gausu cukraus, jį reikėtų vartoti saikingai, ypač sergant cukriniu diabetu. Medaus negalima duoti vaikams iki vienerių metų – dėl botulizmo rizikos.
Obuoliuose – skaidulos ir antioksidantai
Obuoliai suteikia organizmui skaidulų, vitamino C ir antioksidantų. Juose esantys fitocheminiai junginiai bei pektinas gali padėti palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir mažinti uždegimą – tai svarbu vertinant onkologinės rizikos veiksnius.
Kai kurie eksperimentiniai tyrimai parodė, kad obuolių ekstraktai gali slopinti gaubtinės žarnos ar kepenų vėžio ląstelių augimą. Tačiau šie duomenys nereiškia, kad obuoliai gali gydyti vėžį.
Jie turėtų būti vartojami kaip įvairaus ir subalansuoto raciono dalis.
Saulės šviesa ir vitaminas D
Saulės spinduliai skatina organizmą gaminti vitaminą D, kuris reikalingas kaulų sveikatai, imunitetui ir medžiagų apykaitai. Trumpas buvimas saulėje kelis kartus per savaitę, pavyzdžiui, 5–15 minučių, gali padėti palaikyti optimalų vitamino D kiekį. Tiksli trukmė priklauso nuo odos fototipo ir geografinės padėties.
Svarbu saugotis nudegimo ir vadovautis dermos specialistų rekomendacijomis dėl apsaugos nuo intensyvios ultravioletinės spinduliuotės. Jei saulės poveikio nepakanka, vitamino D papildai gali būti vartojami gydytojui rekomendavus.
Ciberžolė ir kurkuminas
Ciberžolėje esantis kurkuminas tiriamas dėl priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Tyrimai rodo, kad ši medžiaga gali slopinti uždegiminius procesus ir daryti įtaką kai kuriems priešvėžiniams mechanizmams.
Vienas iš iššūkių yra prastas kurkumino biologinis pasisavinimas. Jo įsisavinimą gali pagerinti juodųjų pipirų sudėtyje esantis piperinas arba maiste esantys riebalai. Ciberžolę galima naudoti kaip prieskonį, o dėl papildų vartojimo verta pasitarti su sveikatos specialistu.
Produktai nėra gydymo pakaitalas
Česnakas, medus, obuoliai, saulės šviesa ir ciberžolė gali papildyti profilaktinę sveikatos priežiūrą, tačiau nė vienas iš jų nėra panacėja. Didesnės naudos galima tikėtis derinant subalansuotą mitybą su fiziniu aktyvumu, reguliariais sveikatos patikrinimais ir rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas bei nutukimas, vengimu.
Prieš pradedant vartoti didesnius natūralių produktų kiekius ar maisto papildus, ypač sergant lėtinėmis ligomis arba vartojant receptinius vaistus, reikėtų pasitarti su gydytoju.