Vilniuje dirbantis kinų medicinos praktikas Sergejus Polovizkis sako, kad liežuvio apžiūra gali suteikti informacijos ne tik apie kūno, bet ir apie emocinę žmogaus būklę. Jo požiūrį suformavo studijos Kinijoje, darbas poliklinikoje ir patirtis bendraujant su įvairaus amžiaus pacientais, turinčiais skirtingų nusiskundimų.
„Mėgstu padėti žmonėms, tad norėjau išsirinkti tokią veiklą, kuri būtų naudinga kitiems. Todėl mane patraukė kinų medicina, kurioje šiek tiek kitaip prieinama prie ligos, kitaip žiūrima į žmogų ir jo kūną, – daug individualiau negu tradicinėje medicinoje“, – sako Sergejus.
Liežuvio požymiai kinų medicinoje
Kinų medicinos diagnostikoje svarbūs du šaltiniai – liežuvis ir pulsas. Vertinama liežuvio spalva, forma, apnašos bei atskirų jo sričių išvaizda. Praktikai šias zonas sieja su skirtingais organais: galiukas atspindi širdį, virš jo esanti dalis – plaučius, kraštai – kepenis ir tulžies pūslę, viršus – skrandį bei blužnį, o šaknis – inkstus.
Tokiu būdu apžiūrint liežuvį siekiama įvertinti, ar organizme vyrauja drėgmė, uždegiminiai procesai, sutrikusi virškinimo funkcija arba emocinis išsekimas.
Sveiko liežuvio požymiai
Pasak Sergejaus, visiškai idealiai atrodantį liežuvį žmogus parodo retai. Įprastai jis turėtų būti švelniai rožinis, taisyklingos formos ir nepadengtas gausiomis apnašomis.
Liežuvio išvaizdą gali pakeisti ir kasdienė žmogaus būklė. Pavyzdžiui, pablogėjus miegui, jo kraštai gali atrodyti tarsi „apkandžioti“. Po stiprių emocinių išgyvenimų kartais atsiranda raudonų taškelių. Po insulto liežuvis gali prarasti taisyklingą formą, ypač jo galiukas. Gausios apnašos, kinų medicinos požiūriu, siejamos su pertekline organizmo drėgme ir prastu skaidymusi.
Akupunktūros vieta ir gyvenimo būdas
Kinų medicinoje akupunktūra siejama su meridianais – organizmo energiniais kanalais. Veikiant tam tikrus taškus, siekiama pašalinti energijos tėkmės blokus ir ją atkurti.
Taip, kaip aiškina praktikas, gali būti gerinamas organizmo prisitaikymas, medžiagų apykaita ir imuninis atsakas.
Šiame požiūryje svarbios ir dvi pagrindinės sąvokos – jin bei jang. Jos apibūdina priešingas, tačiau pusiausvyros siekiančias energijas. Vis dėlto vien procedūrų nepakanka: Sergejus pabrėžia subalansuotos mitybos, šiltesnių gėrimų, mažesnio perdirbto maisto kiekio ir reguliaraus judėjimo svarbą.
Kada svarbus paciento įsitraukimas
Kinų medicina gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį, palengvinti abstinenciją nuo alkoholio ar rūkymo ir pagerinti medžiagų apykaitą. Tačiau rezultatai priklauso ne tik nuo procedūrų, bet ir nuo žmogaus motyvacijos bei pastangų nuosekliai keisti įpročius.
Kalbėdamas apie nevaisingumą kinų medicinos kontekste, Sergejus pasitelkia alegorinį posakį: „Porai negali gimti vaikas, jei jie miega atskirose lovose.“ Taip pabrėžiama emocinio ryšio reikšmė.
Akupunktūra dažnai gali būti taikoma kaip papildoma priemonė greta tradicinės medicinos. Šių požiūrių derinimas, pasak praktiko, gali būti naudingas pacientui, tačiau ilgalaikiams pokyčiams svarbios ir gyvenimo būdo korekcijos bei paties žmogaus įsitraukimas.