Kepenys atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų: filtruoja kraują, neutralizuoja toksinus, dalyvauja virškinimo ir medžiagų apykaitos procesuose. Tačiau šis organas turi gebėjimą ilgą laiką kompensuoti pažeidimus, todėl ligos neretai nustatomos tik vėlesnėse stadijose. Gydytojai nurodo, kad iki 70 proc. žmonių, sergančių riebaline kepenų liga, gali apie ją nė neįtarti.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Kepenų veiklos sutrikimai ne visada pasireiškia skausmu. Vis dėlto tam tikri išoriniai ar bendri organizmo pokyčiai gali būti signalas, kad reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju:
- Pageltusi oda arba akių baltymai. Gelta gali reikšti, kad kepenys tinkamai neapdoroja bilirubino, todėl tai laikoma vienu aiškiausių kepenų funkcijos sutrikimo požymių.
- Po oda matomos išsiplėtusios kraujagyslės. Vadinamosios „voratinklinės“ kraujagyslės arba telangiektazijos gali būti susijusios su kraujotakos ir hepatocitų pažeidimo pokyčiais.
- Padidėjusi blužnis. Nors šis požymis nėra tiesioginis kepenų veiklos rodiklis, blužnies padidėjimas dažnai pasireiškia sergant kepenų ligomis. Jis gali būti susijęs su portaline hipertenzija ar uždegimu.
- Pilvo pūtimas be aiškios virškinimo sistemos priežasties. Tokį pojūtį gali lemti skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, vadinamas ascitu, arba sulėtėjęs virškinimas.
- Paraudę delnai. Šis simptomas dažniau pastebimas sergant lėtinėmis kepenų ligomis ir gali būti susijęs su hormonų bei kraujagyslių reguliacijos pokyčiais.
Nuovargis taip pat gali būti svarbus signalas
Kepenų ligos ne visuomet sukelia aiškų skausmą. Pirmieji požymiai kartais apsiriboja nuovargiu, pablogėjusia miego kokybe ar bendru silpnumu. Tokie nusiskundimai dažnai priskiriami stresui arba įtemptam gyvenimo tempui.
Jeigu šie simptomai užsitęsia, stiprėja ar atsiranda kartu su kitais pokyčiais, jų nereikėtų ignoruoti. Kilus įtarimų, verta kreiptis į gydytoją.
Ką rekomenduoja specialistai?
Kepenų sveikatai svarbu riboti cukraus ir itin perdirbtų produktų vartojimą, alkoholio kiekį sumažinti iki minimumo, reguliariai judėti ir laikytis tinkamo miego režimo. Vaistų ar maisto papildų nereikėtų vartoti savarankiškai nepasitarus su gydytoju, nes kai kurie preparatai gali papildomai apkrauti kepenis.
Įvertinęs būklę, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus: ALT, AST, GGT, ALP ir bilirubino. Taip pat gali būti atliekamas kepenų ultragarsinis tyrimas arba neinvaziniai kepenų skaidumo ir fibrozės tyrimai, pavyzdžiui, „FibroScan“. Anksti nustačius pokyčius ir pakoregavus gyvenimo būdą, ligos progresavimą dažnai galima sustabdyti arba sulėtinti.
Kur jaučiamas kepenų skausmas?
Didžioji kepenų dalis yra viršutinėje dešinėje pilvo pusėje, po diafragma. Todėl su kepenimis susijęs skausmas ar diskomfortas dažniausiai juntamas dešinėje pusėje, po šonkauliais. Kairioji kepenų dalis tęsiasi link pilvo vidurio ir šiek tiek į kairę, tačiau paprastai neperžengia krūtinės ribų. Diskomfortą šioje srityje gali sukelti ir tulžies sistema.
Net ir vaisių ar kitų maisto produktų vartojimas dideliais kiekiais gali būti papildoma apkrova kepenims, todėl svarbu laikytis saiko ir rinktis įvairesnį racioną. Pastebėjus išvardytus požymius ar ilgai trunkančius negalavimus, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju arba hepatologu.