Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet pasaulyje nusineša daugiau nei 20 milijonų žmonių gyvybių, rodo Pasaulio širdies asociacijos duomenys. Nors tam tikrą įtaką turi genetika, nemažai rizikos veiksnių priklauso nuo mūsų pačių sprendimų. Mitybos, fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių pokyčiai gali tapti svarbia širdies ligų prevencijos dalimi.
Gyvensena gali turėti didelę įtaką
Paveldimumas nėra vienintelis paaiškinimas, kodėl šeimose dažniau pasitaiko širdies ligų. Artimieji neretai perima ir panašius mitybos bei fizinio aktyvumo įpročius. Vienas reikšmingų rizikos veiksnių yra rūkymas: jis gali 2–4 kartus padidinti širdies ligų tikimybę, nes pažeidžia kraujagysles ir anglies monoksidu neigiamai veikia deguonies tiekimą.
Širdies ir kraujagyslių sistemai įtakos turi ir alkoholis. Jo vartojimas dažnai siejamas su didesniu trigliceridų kiekiu bei aukštesniu kraujospūdžiu, o intensyvus alkoholio vartojimas gali skatinti aritmijas. Todėl vienas pirmųjų prevencijos žingsnių – mažinti arba visiškai atsisakyti žalingų įpročių.
Mityboje svarbu ne tik ko atsisakyti
Didelis druskos, perdirbtų riebalų ir cukraus kiekis maiste gali didinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, prisidėti prie viršsvorio ir silpninti organizmą. Dėl to didėja ir širdies ligų rizika. „Negana to, jei suvartojame per daug riebalų, pamažu kemšasi kraujagyslės, didėja jų susiaurėjimo rizika, taip pat krešulio susidarymo grėsmė“, – sako I. Sauserytė.
Racioną verta papildyti riebia žuvimi, pilno grūdo produktais, daržovėmis, vaisiais, riešutais ir sėklomis. Šie produktai suteikia organizmui vertingų riebalų, skaidulų ir mikroelementų. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, reguliariai judėti ir kontroliuoti kūno svorį. Tokie įpročiai gali sumažinti aterosklerozės, cukrinio diabeto ir hipertenzijos išsivystymo riziką.
Maisto papildai nepakeičia sveikos gyvensenos
Magnio galima gauti su maistu – pavyzdžiui, valgant riešutus, pupeles, špinatus ir sėklas – arba vartojant maisto papildus.
„Kartu su maistu (riešutai, pupelės, špinatai, sėklos) ir maisto papildais turėtume gauti magnio, kuris pasižymi kraujotakos sistemą stiprinančiomis, uždegimus mažinančiomis ir kraujo spaudimą reguliuojančiomis savybėmis. Jei vartojamas teisingai ir pakankamai, magnis gali suteikti ląstelėms daugiau energijos, palaikyti širdies raumenų stiprumą, reguliarų širdies ritmą“, – pamini vaistininkė.
Širdies sveikatai taip pat gali būti svarbūs steroliai, resveratrolis, kofermentas Q10 ir omega-3 rūgštys. Daugybė tyrimų rodo, kad omega-3 gali padėti reguliuoti kraujospūdį, mažinti uždegimą ir krešulių susidarymo tikimybę. Vis dėlto papildų vartojimas neturėtų tapti savigydos forma.
„Vis dėlto, kad ir kokios šios medžiagos būtų svarbios širdies sveikatai, dar svarbiau neužsiimti savigyda ir negalvoti, kad didesnis skaičius skirtingų maisto papildų reiškia, jog širdies ir kraujagyslių ligų visiškai pavyks išvengti. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų užtikrintas didžiausias efektyvumas, tinkamas derinimas su kitais vartojamais preparatais ir esama sveikatos būkle“, – įspėja I. Sauserytė.
Prevencija prasideda nuo reguliaraus dėmesio sveikatai
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolis, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, stresas ir oro užterštumas. Todėl svarbūs ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir reguliarūs sveikatos patikrinimai.
Dalyvavimas pagal amžių skirtose prevencinėse programose, ankstyvas simptomų atpažinimas ir laiku pradėtos priemonės gali išgelbėti gyvybes. Mažindami rūkymą, ribodami alkoholį, rinkdamiesi palankesnę mitybą ir daugiau judėdami, galime reikšmingai prisidėti prie savo bei artimųjų širdies sveikatos.