Pirmieji nėštumo požymiai ne visoms moterims pasireiškia vienodai. Kai kurios juos pajunta praėjus vos kelioms savaitėms po apvaisinimo, o kitoms simptomai būna nežymūs arba atsiranda vėliau. Žemiau apžvelgiame 12 dažnų ankstyvojo nėštumo ženklų ir paaiškiname, kada reikėtų kreiptis į medikus.
Kada galima pajusti pirmuosius nėštumo požymius?
Pirmieji simptomai kartais išryškėja praėjus 8–14 dienų po ovuliacijos. Vis dėlto ryškesnius pokyčius dauguma moterų pastebi maždaug 6–8 nėštumo savaitę. Vienoms požymiai prasideda anksti ir būna intensyvūs, kitoms jie beveik nejuntami.
12 galimų ankstyvojo nėštumo simptomų
- Vėluojančios mėnesinės. Nepasirodžiusios mėnesinės dažnai tampa pirmuoju signalu, paskatinančiu pagalvoti apie nėštumą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti nedidelis įsodinimo kraujavimas. Jis paprastai būna trumpesnis ir ne toks gausus kaip įprastos mėnesinės.
- Pykinimas. Pykinimas, kartais kartu su vėmimu, dažniausiai gali prasidėti 5–8 nėštumo savaitę. Simptomų stiprumas skiriasi, tačiau svarbu gauti pakankamai skysčių ir maistinių medžiagų.
- Krūtų pokyčiai. Krūtys gali tapti jautrios, patinusios, o speneliai – patamsėti. Taip pat gali padaugėti krūties audinio. Šie pokyčiai susiję su organizmo pasiruošimu pieno gamybai.
- Dažnesnis šlapinimasis. Hormonų pokyčiai ir suaktyvėjusi kraujotaka gali paskatinti dažniau lankytis tualete. Jei šlapinantis juntamas skausmas arba pakyla temperatūra, reikėtų pasitikrinti sveikatą.
- Nuovargis. Pirmąjį trimestrą stiprų nuovargį gali lemti padidėjęs progesterono kiekis ir kintantys organizmo procesai. Savijautą gali pagerinti pakankamas poilsis, reguliarus valgymas ir lengva mankšta.
- Lengvi spazmai. Nestiprūs, į mėnesinių spazmus panašūs mėšlungio pojūčiai dažnai nėra pavojingi. Tačiau intensyvus skausmas ar kartu pasireiškiantis kraujavimas yra priežastis kreiptis į gydytoją.
- Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ir rėmuo. Hormoniniai pokyčiai gali sulėtinti virškinimą, todėl atsiranda šių negalavimų. Gerti pakankamai skysčių ir rinktis skaidulų turintį maistą gali padėti juos sumažinti.
- Nosies užgulimas. Dėl padidėjusios kraujotakos gali patinti nosies gleivinė ir pasunkėti kvėpavimas per nosį. Dažniausiai šis požymis būna laikinas.
- Pasikeitęs požiūris į maistą. Hormonų kaita gali sukelti stiprų potraukį tam tikriems produktams arba atvirkščiai – jų netoleravimą. Maisto poreikius svarbu tenkinti sveikesnėmis alternatyvomis, taip pat pasirūpinti pakankamu folio rūgšties ir baltymų kiekiu.
- Nuotaikų kaita. Emocinį nestabilumą gali lemti hormonų svyravimai ir fizinis diskomfortas. Jei nuotaikų pokyčiai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis pagalbos į specialistą.
- Galvos svaigimas. Svaigulį gali sukelti staigus kūno padėties pakeitimas, sumažėjęs kraujospūdis ar mažakraujystė. Gali būti naudinga valgyti dažniau, tačiau mažesnėmis porcijomis, ir gerti pakankamai skysčių.
- Galvos skausmas. Šį simptomą taip pat gali lemti hormoniniai pokyčiai. Prieš vartojant bet kokius vaistus nėštumo metu, reikėtų pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti, kurie preparatai yra saugūs.
Nėštumo patvirtinimas ir situacijos, kai reikia medikų pagalbos
Patikimiausiai nėštumas nustatomas atlikus kraujo arba šlapimo tyrimą. Echoskopija leidžia įvertinti vaisiaus vystymąsi, o Doplerio tyrimas dažniausiai atliekamas nuo 10-osios nėštumo savaitės.
Skubios medicininės pagalbos reikėtų ieškoti tuomet, kai pasireiškia stiprus skausmas, gausus kraujavimas, aukšta temperatūra arba intensyvus vėmimas. Taip pat svarbu prisiminti, kad ankstyvieji nėštumo požymiai gali būti susiję ir su kitomis būklėmis. Kilus įtarimui, verta pasitarti su šeimos gydytoju arba akušeriu-ginekologu.