Šiltuoju metų laiku padaugėja situacijų, galinčių sukelti stiprią alerginę reakciją – žmonės dažniau susiduria su vabzdžiais, žiedadulkėmis ir lauke vartojamu maistu. Viena pavojingiausių tokių reakcijų yra anafilaksinis šokas. Jis vystosi greitai ir gali kelti grėsmę gyvybei, todėl svarbu nedelsiant atpažinti simptomus bei imtis tinkamų veiksmų.
Kada galima įtarti anafilaksinį šoką?
„Stipri alergija arba anafilaksinis šokas prasideda staiga po vabzdžio įgėlimo, įkvėpus alergeno ar suvalgius maisto, kuriam žmogus labai alergiškas. Šis šokas dažniausiai pasireiškia tada, kai stipri alergija pasikartoja jau kelintą kartą. Kitaip sakant, žmogus, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo bent kelis kartus kontaktuoti su alerginę reakciją sukėlusia medžiaga“, – paaiškina „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.
Pasak jos, simptomai gali atsirasti vos per kelias minutes. „Staiga pasireiškus alerginei reakcijai, jau po kelių minučių ima niežėti kūną, atsiranda dilgėlinė, patinsta oda, krečia šaltis, juntamas karštis, siaurėja bronchų spindis, dūstama, krinta kraujospūdis, tinsta lūpos ir liežuvis“, – detalizuoja E. Ramaškienė.
Anafilaksija gali paveikti ne tik kvėpavimo takus, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemą, virškinimo traktą. Žmogus gali išbalti, svaigti jo galva, pritemti ar visiškai prarasti sąmonę. Taip pat galimi stiprūs pilvo skausmai, vėmimas ir viduriavimas.
Kokių veiksmų imtis iš karto?
- Jei įmanoma, nutraukite kontaktą su alergenu: pašalinkite vapsvos ar bitės gnybtą arba nusiųskite žmogų toliau nuo dulkių ar garų šaltinio.
- Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
- Jeigu yra adrenalino (epinefrino) auto-injektorius, suleiskite vaistą nedelsiant, vadovaudamiesi jo naudojimo instrukcija.
Adrenalinas yra veiksmingiausia priemonė anafilaksijai nutraukti. Kol atvyks medikai, pacientą reikėtų paguldyti ant nugaros. Jei kvėpuoti nėra labai sunku, galima pakelti jo kojų galą, kad pagerėtų kraujotaka. Vemiant ar praradus sąmonę būtina užtikrinti laisvą kvėpavimo taką ir paguldyti žmogų ant šono.
Jei kvėpavimas nepakankamas arba žmogus nekvėpuoja, pagal savo įgūdžius pradėkite gaivinimą (CPR).
Adrenalino dozės ir papildomi vaistai
Pirmasis ir skubiausias anafilaksijos gydymas yra į raumenis leidžiamas adrenalinas (epinefrinas). Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama 0,3–0,5 mg dozė, o viename auto-injektoriuje dažnai būna 0,3 mg adrenalino.
Vaikams dozė apskaičiuojama pagal kūno svorį – apie 0,01 mg/kg, tačiau ne daugiau kaip 0,3 mg. Jiems skirti auto-injektoriai turi atitinkamą dozę. Jei per 5–15 minučių būklė negerėja ir yra antras auto-injektorius, laukiant medikų galima suleisti vaisto pakartotinai.
Antihistamininiai preparatai ir kortikosteroidai gali būti skiriami kaip papildomas gydymas, tačiau jie nepakeičia adrenalino ir neturėtų būti naudojami kaip pirmoji pagalba vietoje jo. Veną atverti ir kitas invazines procedūras atlikti gali tik medikai.
Kaip pasiruošti galimai reakcijai?
Žmonėms, žinantiems apie sunkią alergiją, rekomenduojama su savimi turėti auto-injektorių bei dėvėti identifikacinę apyrankę arba nešiotis kortelę. Taip pat svarbu iš anksto išmokti tinkamai naudoti auto-injektorių ir apie galimą reakciją informuoti artimuosius bei kolegas. Skubiosios pagalbos numeris turėtų būti lengvai pasiekiamas – laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.