Vaikų ir paauglių fizinis pajėgumas per pastaruosius dešimtmečius pastebimai sumenko. Treniruotojas Laimutis Lukoševičius ir docentas Tomas Aukštikalnis atkreipia dėmesį, kad šiandienos jaunimui trūksta jėgos, ištvermės bei koordinacijos, o skirtumas, palyginti su jų tėvų karta, matomas jau treniruočių salėse.
Kasdieniai pratimai vaikams tampa iššūkiu
Beveik 25 metus su vaikais ir jaunimu dirbantis treneris Laimutis Lukoševičius sako per šį laiką pastebėjęs aiškią tendenciją.
„Su vaikais ir jaunimu dirbu beveik 25 metus. Per šį laikotarpį matau aiškią tendenciją – jaunimas silpnėja. Jis maždaug 50 proc. silpnesnis nei jų tėvai, kuriuos taip pat turėjau garbės treniruoti, jaunystėje. Net pritūpti ir pašokti iš pritūpimo daugeliui tampa iššūkiu“, – pastebi treneris.
Anot jo, sportas gali turėti įtakos ne tik fizinei būklei, bet ir pasitikėjimui savimi bei mokymosi rezultatams. „Sportuodamas tampi stipresnis, o tai prideda pasitikėjimo savimi, jei aš galiu įveikti pratimą, galiu daugiau ir kitose srityse. Dažnai girdžiu iš tėvų, kad pradėję sportuoti vaikai ir mokykloje pradeda geriau mokytis. O tai ypač svarbu dabar, kai ką tik įžengėme į naujus mokslo metus“, – dalinasi treneris.
PSO ragina kasdien judėti bent valandą
Pasaulio sveikatos organizacija vaikams ir paaugliams rekomenduoja kasdien skirti bent 60 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Net 45–60 minučių judėjimo per dieną gali padėti gerinti laikyseną, stiprinti raumenis ir didinti pasitikėjimą savimi.
Vis dėlto nemaža dalis vaikų šių rekomendacijų nepasiekia. Ilgas sėdėjimas ir pasyvus gyvenimo būdas siejami su nutukimu, nugaros skausmais, netaisyklinga laikysena bei didesne lėtinių ligų rizika.
Docentas Tomas Aukštikalnis pabrėžia, kad fizinis aktyvumas svarbus visapusiškam vaiko vystymuisi:
„Tik esant pakankamam fiziniam aktyvumui mūsų vaikų kūnas ir protas gali tinkamai vystytis.
Ne tik užtikrinant sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą, kaulų ir raumenų stiprumą, aktyvų imunitetą, bet ir psichoemocinį atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.
Kasdienis sąmoningas įprotis būti fiziškai aktyviais ne tik padovanoja mums sveiką, puikiai funkcionuojantį kūną, bet taip pat užtikrina kūno ir proto darną, kas ilgainiui lemia lėtinių ligų prevenciją ir profilaktiką“, – sako doc. T. Aukštikalnis.
Šeimos įpročiai gali paskatinti vaikus judėti
Vaikų aktyvumui didelę įtaką daro šeimos pavyzdys. Tėvams skiriant laiko judėjimui, vaikai dažniau perima tokį gyvenimo būdą. Kasdienį aktyvumą galima įtraukti į įprastą rutiną:
- numatyti 45–60 minučių judėjimui;
- riboti pasyvų laiką prie ekranų;
- rinktis vaikams patinkančias veiklas – komandinius žaidimus, plaukimą, kovos menus ar šokius;
- jei yra galimybė, lankyti kvalifikuotų trenerių vedamus užsiėmimus.
Rudenį ir žiemą daugiau judėjimo galima planuoti patalpose arba rinktis trumpus aktyvius išėjimus į lauką. Mokyklos taip pat gali stiprinti kūno kultūros programas ir skatinti judrias pertraukas.
Prie sveikesnės vaikų kartos formavimo prisidėtų ir bendruomenių sporto iniciatyvos, lengviau prieinama infrastruktūra bei informacija apie aktyvaus gyvenimo naudą. Bendras pasivaikščiojimas po vakarienės, pasivažinėjimas dviračiais ar šeimos žaidimai gali tapti paprastais, bet reikšmingais kasdieniais pokyčiais.
Svarbiausia – nuoseklumas. Kad judėjimas taptų įprasta gyvenimo dalimi, reikalingos ne tik šeimos, bet ir visuomenės bei švietimo institucijų pastangos.