Orhuso universiteto Danijoje mokslininkų analizė rodo, kad skandinaviško tipo mityba gali būti susijusi su mažesne ankstyvos mirties rizika. Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 76 tūkstančių žmonių duomenis, sukauptus ilgalaikių stebėjimo tyrimų metu. Stebėjimai pradėti XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje, o nustatytas ryšys išliko reikšmingas įvertinus išsilavinimą, pajamas ir fizinį aktyvumą.
Mitybos modelis, paremtas produktų balansu
Skandinaviška dieta nėra griežtas kasdienis valgiaraštis. Tai požiūris į maistą, kuriame svarbūs produktų pasirinkimas, jų proporcijos ir mažesnis perdirbimo lygis. Pagal šį modelį rekomenduojama mažiau vartoti raudonos mėsos ir cukraus, o daugiau rinktis viso grūdo produktų, ankštinių augalų, žuvies, vaisių, daržovių bei mažiau riebalų turinčių pieno produktų.
Taip pat akcentuojami sezoniniai ir vietiniai produktai. Toks pasirinkimas siejamas ne tik su mitybos kokybe, bet ir su ekologiniu tvarumu.
Mažesnis mirtingumas ir ligų rizika
Tyrimo autorės docentė Kristina Dam ir tyrėja Anne Bak Merch nustatė, kad vidutinio amžiaus žmonių, besilaikiusių skandinaviškos mitybos rekomendacijų, bendras mirtingumas buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei tų, kurie šių principų nesilaikė.
Be to, tarp skandinaviškos mitybos besilaikiusių dalyvių buvo stebima mažesnė mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei onkologinių susirgimų dalis. Tyrėjai pabrėžia, kad nustatytas poveikis išliko nepriklausomai nuo kitų vertintų veiksnių, todėl mitybą galima laikyti savarankiškai svarbiu sveikatos veiksniu.
Nauda gali būti ne tik žmogui
Šis mitybos modelis turi ir ekologinę reikšmę. Maisto gamyba sudaro reikšmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų dalį, o gyvulininkystė prie jų prisideda gerokai daugiau nei augalinė produkcija.
Mažinant raudonos mėsos kiekį ir į racioną įtraukiant daugiau augalinės kilmės produktų, galima mažinti anglies pėdsaką, kartu išlaikant maistinę vertę.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad sveikatai palankesni pasirinkimai gali derėti su tvaresniu gyvenimo būdu.
Kaip pradėti keisti mitybą?
Pereiti prie skandinaviško mitybos modelio galima palaipsniui. Vieną mėsos patiekalą per dieną galima pakeisti ankštinių augalų arba žuvies patiekalu, dažniau rinktis viso grūdo duoną ir kruopas, mažinti saldumynų bei pridėtinio cukraus kiekį. Taip pat verta pirkti sezoninius ir vietinius produktus.
- pusryčiams rinktis avižinę košę su uogomis ir riešutais;
- pietums – salotas su skrudinta lašiša ir pupelėmis;
- vakarienei – grūdų dubenį su daržovėmis ir žirniais.
Vis dėlto mitybos pokyčiai turėtų atitikti individualius poreikius. Sergant specifinėmis ligomis ar vartojant medikamentus, dėl tinkamiausio raciono verta pasitarti su gydytoju arba dietologu.
Analizės išvados rodo, kad skandinaviškas mitybos modelis gali būti svarbus tiek asmens sveikatai, tiek viešosios politikos sprendimams, orientuotiems į ilgalaikę visuomenės gerovę ir klimato tvarumą. Kasdieniai mitybos pasirinkimai gali turėti reikšmės žmogaus gyvenimo trukmei ir aplinkos būklei.