Dažnai manome, kad gebėjimas pritarti, prisiderinti ir būti nuolat maloniu žmogumi rodo brandą bei išprusimą santykiuose. Tačiau vis daugiau psichologų ir emocinės sveikatos specialistų įspėja – nuolatinis savo poreikių slopinimas ir kiekvienam sakymas „taip“ gali būti pražūtingas tiek mums patiems, tiek santykiams, kuriuos vertiname.
Savęs nutylėjimas – kas tai ir kaip jis veikia?
2024 metais žurnale Australian Psychologist publikuotas tyrimas atkreipia dėmesį į vadinamąjį savęs nutylėjimą (angl. self-silencing) – tai polinkis slopinti savo nuomonę, emocijas ir poreikius tam, kad išlaikytume santykių harmoniją. Iš pirmo žvilgsnio harmonija atrodo kaip svarbus ir teigiamas dalykas, tačiau ji gali tapti brangiai kainuojančia praktika, nes tokiu būdu žmogus praranda dalį savo „aš“. Tokia situacija susijusi ne tik su emociniu išsekimu, bet ir padidina depresijos simptomų tikimybę.
Kodėl sunku pasakyti „ne“?
Dažnai kasdieninėse situacijose tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime mes linkę sakyti „taip“ net tada, kai jaučiame nuovargį arba norėtume skirti laiką sau. Pavyzdžiui, kolega paprašo trumpam peržiūrėti ataskaitą, nors turime daug savo darbo – mes sutinkame. Partneris kviečia į svečius, nors po darbo esame išsekę – vėl sakome „taip“. Kiekvienas toks „taip“ atrodo nereikšmingas, tačiau jie kaupiasi ir nuolat atsisakant savo norų bei poreikių, palaipsniui silpnėja asmeninė emocinė sveikata bei santykiai.
Kas iš tiesų slypi už nuolatinio pritarimo?
Kaip teigia gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis, automatinis sutikimas ilgainiui praranda prasmę ir tampa tarsi refleksu, ne sąmoningu pasirinkimu. Psichoanalizėje tai atitinka savojo „aš“ atsisakymą ir gyvenimą pagal kitų lūkesčius, vedančius prie vidinės įtampos ir nusivylimo.
Pyktis – į save ar į kitus?
Nuolatinis savo poreikių slopinimas sukelia vidinį pyktį, kuris iš pradžių gali būti nukreiptas į aplinkinius: „Kodėl jie iš manęs tiek reikalauja?“, „Kodėl mano gerumu naudojasi?“.
Visgi, kaip pastebi D. Jakučionis, dažnai tai yra pyktis nukreiptas į patį save už tai, kad nesugebėjome apginti savo ribų ir išsakyti savo nuomonės.
Tikras ryšys ir pagarba prasideda nuo drąsos sakyti „ne“
Autentiški santykiai neatsiranda tuomet, kai visada pritariame partneriui ar aplinkiniams. Tikras artumas gimsta tada, kai galime ramiai ir drąsiai pasakyti „aš matau kitaip“. Tai momentas, kai susiduria du atskiri individai, kurie geba išlaikyti pagarbą vienas kitam. Sąmoningas „taip“ įgauna prasmę tik tada, kai jis kyla ne iš baimės, o iš savarankiško pasirinkimo.
Psichoterapeutas pataria nesiblaškyti ir nepriimti sprendimų skubotai. Prieš sakant „taip“, verta pasvarstyti: ar tai mano tikras noras, ar tik baimė būti nepriimtam? Kiek man kainuos šis sutikimas – laiko, ramybės, emocinės sveikatos? Ar šis „taip“ iš tikrųjų padės santykiams augti ar tik leis išvengti trumpalaikio konflikto?
Paradoksalu, bet ilgalaikį pasitikėjimą kuria ne nuolatinis pritarimas, o drąsa išreikšti savo ribas ir pasakyti „ne“. Aiškios ribos suteikia santykiams pagarbą, o pagarba – tikrą ir tvarų artumą.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.