Cholesterolis dažnai suvokiamas tik kaip kenksminga medžiaga, tačiau tai nėra tiesa. Profesoriaus J. Plisienės teigimu, cholesterolis yra būtinas mūsų organizmui, nes jis atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas. Jis yra statybinė medžiaga, reikalinga visų ląstelių membranų formavimuisi, dalyvauja steroidinių hormonų ir, pavyzdžiui, lytinių hormonų gamyboje. Be to, cholesterolis dalyvauja tulžies rūgščių, svarbių riebalų virškinimui, bei vitamino D, kuris svarbus kaulų stiprinimui, gamyboje. Tad cholesterolis nėra „blogis“ – jis yra gyvybiškai reikalingas organizmui.
Geras ir blogas cholesterolis – ką svarbu žinoti?
Cholesterolis skirstomas į dvi pagrindines rūšis: didelio tankio (DTL) ir mažo tankio (MTL) cholesterolį. Didelio tankio cholesterolis vadinamas geruoju, nes jis padeda pašalinti iš kraujo žalingąjį, mažo tankio cholesterolį. Gera cholesterolio forma perneša šį blogąjį cholesteriną į kepenis, kur jis yra suskaidomas ir pašalinamas, todėl didelio tankio cholesterolis saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tuo tarpu mažo tankio cholesterolis gali įsiskverbti į kraujagyslių sieneles, pažeisti jų vientisumą ir sukelti aterosklerozę – procesą, kai kraujagyslės siaurėja dėl plokštelių kaupimosi. Tai smarkiai padidina infarkto, insulto ir kitų rimtų ligų riziką.
Be cholesterolio, svarbūs kraujyje esantys trigliceridai, kurių perteklius dažnai rodo netinkamą mitybą bei energijos balansą. Daug trigliceridų gali padidinti širdies ligų pavojų, todėl ypatingai svarbu rūpintis tiek cholesterolio, tiek trigliceridų kiekiu.
Gyvenimo būdas, genetika ir amžius: kas lemia cholesterolio lygį?
Labai svarbu suvokti, kad padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis dažniausiai yra susijęs su gyvenimo būdu – netinkama mityba, judėjimo stoka, rūkymu ir per dideliu alkoholio vartojimu. Tačiau ir genetika atlieka svarbų vaidmenį. Jei šeimoje buvo jauno amžiaus asmenų mirčių ar širdies ligų, būtina atidžiai sekti cholesterolio lygį jau nuo jaunystės. Visapusiška rizikos veiksnių analizė padeda tiksliau nustatyti, kaip kiti faktoriai veikia sveikatą.
Taip pat amžius reiškia savo – vyresni žmonės turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Moteris nuo šios rizikos kai kuriais aspektais saugo estrogenai, todėl širdies ligų paprastai jos suserga vėliau nei vyrai.
Mityba, fizinis aktyvumas ir vaistai: kaip kontroliuoti cholesterolį?
Apie 80 proc. cholesterolio organizmas pasigamina pats, o tik apie 20 proc. gauname su maistu, todėl sveika mityba padeda tik dalinai sumažinti jo kiekį. Vis dėlto net 20–30 proc. sumažėjimas gali ženkliai pagerinti sveikatą ir sumažinti širdies ligų riziką. Fizinė veikla yra ypač svarbi – reguliari mankšta didina gerojo cholesterolio kiekį, o tai padeda natūraliai mažinti blogąjį cholesterinį kraujyje. Tyrimai rodo, kad bent trys 45 minučių trukmės mankštos per savaitę yra būtinos gerai sveikatai išlaikyti.
Jei žmogus jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis arba buvo patyręs infarktą ar insultą, vien mitybos ir fizinio aktyvumo dažnai nepakanka – tokiems pacientams būtini vaistai, vadinami statinais. Jie veiksmingai mažina blogojo cholesterolio kiekį ir užkerta kelią rimtiems kardiovaskuliniams įvykiams. Vaistus vartoti svarbu visą laiką, nes nutraukus gydymą cholesterolio lygis greitai grįžta į pradinius skaičius.
Mitai apie vaistus nuo cholesterolio
Dažnai žmonės baiminasi statinų šalutinių poveikių, tokių kaip kepenų pažeidimai ar raumenų skausmai, tačiau šių vaistų saugumas patvirtintas daugybe mokslinių tyrimų. Pavyzdžiui, 2019 metų SAMSON tyrimas parodė, jog dauguma šalutinių poveikių yra susiję ne su vaistais, bet su pacientų baimėmis (vadinamasis nocebo efektas). Be to, vaistai nuo cholesterolio gali netgi apsaugoti nuo demencijos ir Alzheimerio ligos, o rimtų kepenų pažeidimų dėl statinų praktikoje praktiškai nebūna.
Profesoriaus J. Plisienės patarimas yra aiškus: rūpinkitės savo sveikata nuolat ir sąmoningai. Jei cholesterolio lygis yra padidėjęs, stenkitės keisti gyvenimo būdą – sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio vartojimo apribojimas yra labai svarbūs įpročiai, kurie padeda išvengti širdies ligų. O jei jau yra diagnozuota širdies liga, nebijokite pasitikėti gydytojų paskirtais vaistais – jie padės išvengti rimtų komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.